Atsakomybę už retą išpuolį Malio sostinėje prisiėmė džihadistų grupuotė

Pasaulis

Atsakomybę už retą išpuolį Malio sostinėje prisiėmė džihadistų grupuotė. EPA-ELTA nuotr.

Viljama SudikienėŠaltinis: ELTA

Antradienio popietę kovos vyko netoli Bamako civilinio oro uosto, pranešė anonimiškumo pageidavę saugumo ir oro uosto pareigūnai. Anksčiau atsakomybę už ataką Malio sostinėje prisiėmė su „Al Qaeda“ susijusi džihadistų grupuotė.

Šaltinių teigimu, netoli policijos nuovados, kontroliuojančios patekimą į už kelių šimtų metrų esantį civilinį terminalą, vyko smarkus susišaudymas.

Antradienį po džihadistų grupuotės JNIM išpuolio Bamake Malio visuomeninė televizija parodė maždaug 20-ies belaisvių vaizdus. „Teroristai buvo neutralizuoti. Valymas tęsiamas“, - sakė kariuomenės štabo viršininkas Oumaras Diarra, tačiau oro uosto užpuolimo nepaminėjo.

JNIM prisiėmė atsakomybę už išpuolį prieš karinį oro uostą ir mokymo centrą sostinėje bei tvirtino padariusi didelių žmogiškųjų ir materialinių nuostolių, sunaikinusi kelis karinius lėktuvus. Anksčiau antradienį Malio kariuomenė teigė sužlugdžiusi „teroristų“ bandymą įsiskverbti į karo policijos bazę ir tikino „kontroliuojanti“ padėtį.

Dėl šių įvykių Bamako oro uostas buvo laikinai uždarytas. Aukų skaičiaus pareigūnai nepaskelbė. Tačiau socialinėje žiniasklaidoje išplitusiuose nepatvirtintuose vaizdo įrašuose buvo matyti ant žemės gulintys kūnai. Iš vietovės netoli oro uosto kilo juodi dūmai.

Tai buvo pirmasis per daugelį metų tokio pobūdžio išpuolis Malio sostinėje. Paprastai tokie išpuoliai beveik kasdien vyksta kitose šios Vakarų Afrikos šalies dalyse, tačiau ne Bamake. Tikslus atakos mastas, taikiniai, naudojamos priemonės ir aukų skaičius lieka neaiškūs, nes informacijos srautą riboja valdančioji chunta.

Neturtingą, prieigos prie jūros neturintį Malį nuo 2012 m. siaubia įvairios su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusios grupuotės, o taip pat pačios susibūrusios savigynos pajėgos ir banditai. Smurtas išplito į kaimyninius Burkina Fasą ir Nigerį. Po vienas po kito sekusių karinių perversmų 2020 ir 2021 m. Malį valdo karinė chunta. Ji nutraukė ilgalaikį aljansą su partnerėmis Europoje ir buvusia kolonijine valdytoja Prancūzija bei pradėjo kliautis Rusijos ir jos samdinių grupuotės „Wagner“ parama. Karinė vyriausybė pernai taip pat nurodė išvesti Jungtinių Tautų stabilizavimo misijos MINUSMA karius, o sausį nutraukė 2015 m. sudarytą taikos susitarimą su separatistinėmis grupuotėmis šiaurėje.

KOMENTARAI (0)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt