Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Brigita ŠliužaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Jei nori apie Jurbarką išgirsti pačių gražiausių žodžių, pakelti nuotaiką – būtinai nueikite šiltą dieną prie Jurbarko karjero. Į pagrindinę maudymvietę. Čia ateina dažniausiai tie, kuriems šis miestas yra gražus, švarus, tvarkingas, o karjeras – pati geriausia vieta leis atostogas. Toks įspūdis susidarė karštą penktadienio dieną apsilankius ir pašnekinus prie Jurbarko karjero, pagrindinės maudyklos, poilsiaujančius žmones. „Mūsų laikas“ pakalbino keik atokiau įsikūrusius poilsiautojus. Jiems prie karjero taip smagu ir gera, kad nereikia nė į palangas ar turkijas keliauti.
Daug sportuojančių
Jurbarkietę Jūratę tąkart radome jau išsimaudžiusią. Sėdėjo viena prie staliuko ir sau ramiai sudoku sprendė. Šalia į medį paremtas dviratis, kuriuo atvažiavo. Moteris jau kuris laikas dirba Vokietijoje, bet poilsiauja Jurbarke, nes, sako, geriau nebūna. Čia švari, graži aplinka. Daug žalumos. Švarus vanduo. Žmonių yra, bet ne tiek, kad vieni kitiems trukdytų. Jei norisi didesnio privatumo, keli žingsniai į šoną – ir jau pasijunti vienas. Ji atvažiuoja išsimaudyti po kelis kartus per dieną. Ir visai nesvarbu, koks oras. Jūratės maudymosi sezonas karjere trunka ilgai – nuo gegužės iki spalio. Moteris džiaugiasi, kad jurbarkiečiai pamėgę karjerą – gyvenimas verda ne tik dieną, kai jaunos mamos su mažais vaikučiais renkasi. Ar darbuotojai per pietų pertraukas lenda į vandenį atsivėsinti. Jūratė siūlo ateiti anksti rytais, apie 6-7 val., pasižiūrėti, kiek daug sportuojančių vyrų ir moterų, dviračiais atvažiuojančių, bėgiojančių – atbėga išsimaudo ir vėl toliau bėga. Ji pati mėgsta ir vakarais atvažiuoti – sako, kad galima susirasti čia pat tokių nuošalesnių vietelių, kad galima ir nuogai išsimaudyti. Vis dėlto daugiausiai jurbarkiečių į karjerą traukia maudytis pasibaigus darbo dienai. Jurbarkietė juokavo, kad tada karštos dienos vakarais pakrantėje tiek išsirikiuoja automobilių, kad primena Gariūnus.
Bet ir tada, kai susirenka ne tiek daug, kiek prieš kokius 20 metų, kuomet pagrindinę maudyklą įrengė ir sutvarkė. Jūratė pasakoja, kad tada susirinkdavo tiek, kad kojos nebuvo kur padėti. Dabar daug suvažiuoja, bet nebe tiek. Gal dėl to, kad išvažinėjo daug žmonių iš Jurbarko, emigravo. O gal kiti renkasi atostogas užsienyje, svarstė moteris.
Kad ir kaip bebūtų, jai pačiai smagu, kad jos gimtasis Jurbarkas turi tokią nuostabią vietą, tiek daug vandens, bet būtų dar geriau, kad pakrantės krūmynus iškirstų, kad vietiniams ir svečiams čia būtų dar patogiau, smagiau maudytis.
Sava Turkija
Jurbarkietė Kristina maudytis prie karjero atėjo su savo sūnumis. Šypsosi, kad vaikai noriai nuo kompiuterių atsitraukia – ir jiems patinka karjero vandenyse maudytis. Atvažiuoja po kelis kartus per dieną. Ir tą vakarą ruošėsi kartu su berniukais dviračiais pasivažinėti ir vėl į karjerą išsimaudyti. Kristina ateina ne tik išsimaudyti, bet ir pasideginti. Juokiasi, kad draugės, pamačiusios ją tokią įdegusią, šokoladinio įdegio, klausia, ar tik ne Turkijoje ji buvo. „Sakau, kad Turkijoje. Prie karjero“, - šypsosi Kristina, nesuprantanti, kam reikia į tokius tolius skristi, kai tokia puiki vieta yra čia pat, Jurbarke. Ir švarus vanduo, ir smėlis. Ir tokia pat kaitri saulė. Vokietijoje dirbanti moteris galėtų sau leisti ir kitur poilsiauti, bet laiką leisti kartu su vaikais Jurbarke jai smagiausia.
Išsimaudyti – iš Šakių
Atokiau įsikūrusį Darių užkalbinome užtikome skaitantį knygą. Kaip paaiškėjo, apie Kolumbijos narkobaroną Pablo Escobarą. Sako, pirmą knygą jau skaitė. Patiko. Skaito ir antrą, kurią dovanų gavo. Vyrui patinka, kaip jis pats sako, ne pilstymo, o realios knygos“ apie šalies vadovus, diktatorius, apskritai apie istorines asmenybes. Vyras yra iš Šakių krašto, bet daugiau nei 10 metų dirba Baltarusijoje. Ką veikia Jurbarke? Sako, laisvesnė diena, tai atvažiavo išsimaudyti. Galėtų nulėkti prie jūros, bet jam nepatinka karštis. O Jurbarko karjeras patinka. Visai nesvarbu, koks dugnas ir kokia pakrantė. Į tai jis visai nekreipia dėmesio. Darius sako, kad puikiausiai žino Jurbarko kraštą, nes teko Smalininkuose dirbti ir matantis, kaip šis kraštas ištuštėjęs.
Vilniečiai atvažiuoja taksi
Vitaliją iš Vilniaus pastebėjome sėdinčią atokiau, aukštėliau esančioje savotiškoje terasoje. Ji skaitė atspausdintą tekstą ir ranka taisė, braukė, rašė. Kaip paaiškėjo, kad Jurbarke kasmet atostogas po kelias savaites leidžia leidyklos „Tyto Alba“ redaktorės Vitalijos Malinauskienės šeima – atvažiuoja dažniausiai su vyru, anūkais. Vyras turi jurbarkietiškų šaknų – buvusio ligoninės vyr. gydytojo sūnus. Kodėl atostogauja Jurbarke? “Mums čia labai gerai, Viskas patinka. Ir miesto struktūra, ir žmonės mandagūs - sveikinasi visi. Ir vaikai labai draugiški. Ir gamta puiki. Ir vanduo toks skaidrus, kad žuvytės dugne matosi“, - Jurbarko ir karjero privalumus vardijo vilnietė.
Prie karjero praleidžia kasdien apie 4 valandas. Atveža ir parveža tas pats taksi. Vitalija šypsosi, kad anksčiau pėsčiomis ateidavo ir pareidavo, o dabar jau sunkiau - tai reikia save pasaugoti.
Atvažiuoja prie karjero išsimaudyti bet kokiu oru. Vitalija patikina, kad visą Lietuvą išmaišę, bet trauka į Jurbarką tokia didelė, kad niekur kitur nesinori. „Viskas čia labai ramu, tvarkinga“, - džiaugėsi vilnietė, patikinusi, kad per tą laiką ir muziejus aplankė, ir miestelių šventėse sudalyvavo. Apmaudu dėl vieno – nespės į Jurbarko krašto šventę, nes turės namo, į Vilnių, grįžti.
Kaip dėl to teksto, kurį redaguoja? „Labai dažnai tai darau. Tokie įpročiai“, - šypsojosi Vitalija. Prie karjero sėdėdama, jos žodžiais, „šiurkščiuoju būdu“ skaito tekstą ir taiso, o kai grįš į leidyklą, sės prie kompiuterio ir rimtai redaguos. Vitalija tąkart prie Jurbarko karjero redagavo iš norvegų kalbos verstą tekstą, sąlyginiu pavadinimu „Mėlis“. Ši knyga ruošiama knygų mugei.