Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Uteniškiai poezijos mėgėjai džiaugėsi metus lauktu rimuotu įvykiu: A. ir M. Miškinių bibliotekos konferencijų salėje pristatytas aštuntasis poezijos almanachas „Atokios stotys“. Viršelyje trimituojantis Dalios Stalauskienės sukurtas angelas, lyg simbolis, kviečiantis vaikus namo. Iš dvidešimt aštuonių autorių dvidešimt septyni gimę Lietuvoje, penkios autorės gyvenamąja vieta pasirinkę Daniją, Belgiją, Airiją, Jungtinę Karalystę. Tarsi savaime gavosi, kad šis leidinys yra tarptautinis.
Šventė prasidėjo kauniškio bardo Eduardo Jonušaičio parašytu ir sudainuotu „Atokių stočių“ himnu.
Vedantieji, Kristina Poderytė - Bačiulienė ir Viktoras Rudžianskas akcentavo, kad parinkti labai įdomūs autoriai,- be poetų, jau kelintą kartą savo eilėraščius publikuojančių almanache skleidžiasi nauji vardai.
Kiekvienas autorius įdomus savaip, tekstai savotiškai sudėti, atskiros kalbos dalys kaip pabarstyti trupiniai, kad butų jaukas skaitytojui. Autoriai gražiai suderinti tarpusavy, įdomūs ir saviti.
Almanacho sudarytojas poetas Vytautas Kaziela apie leidinį atsiliepė taip: „Kiekvienais metais kalbu apie idėjas, turiu svajonę, kad „A.S“ išgyventų bent dešimtmetį. Apie knygas nėra ką pasakoti – jas reikia skaityti. Šis almanachas stipriausias iš visų, jame geriausiai atsiskleidė nauji autoriai, žinomi ir išeivijos poetai.
Skaitymus pradėjo gerai žinoma, viena unikaliausių Lietuvos poečių, ypač atidi kalbai ir tarmei – Regina Katinaitė (pseudonimas Lumpickienė):
davanok man
šių denų žodį
kad rozais kiteip tavi ištariu
davanok man
gimtoji kalba
kad nelaidžiu silsėtis nusanusiam
žodžiui (....)
Ne visi kūrėjai galėjo atvykti. už Silviją Statkutę skaitė vedančioji Kristina Poderytė - Bačiulienė:
Pasitepiau lūpas
Avinėlio krauju
Į ugnį įdėjau jo kepenis...(...)
Eilėraščiai betarpiški ir švelnūs, persunkti filosofija ir poetei reikia padėti ieškoti laimės poetiniame lauke pagal eilėraščio išraišką ir tematiką.
Petro Panavo eilėraščių eilutės skamba tokia prisiminimų kasdienybe, pulsuoja pačiomis paprasčiausiomis kiekvieną žmogų supančio gyvenimo akimirkomis, kad, atrodo, jų neįmanoma nepastebėti – belieka tik užrašyti.
Čigonų klegantis būrys
Apsistodavo sengirės properšoj
Ir visos ūlyčios vištos
Atsidurdavo čigoniškam puode ar katile <...>
Arba:
Ilgėja vakaro šešėliai,
Kiek jie taip pamažu ilgės?
Sustoja jotvingiai ir sėliai
Šalia vingiuotos pakelės <...>
Klausytojams eiles dovanojo Tomas Vyšniauskas, jauna poetė Rasa Milerytė –
„Pro melsvėjančią šviesą įžiūriu, kaip prasiveria durys
Tai, kas buvo gražu, nesulaikomai srūva laukan,
Ir visi prabudimai yra neužgyjantis dūris
Veidan“,
Edmundas Janušaitis, Vytautas Kaziela, Viktoras Gulbinas, Viktoras Rudžianskas, kaip visada emocingai iškentėtus kūrinius deklamavo Algis Jakštas-
„Kažkas parašys,
O gal jau parašė:
„Taip romantiškai sninga“.
Ir tie žodžiai suvirpins
Meilės svajinga
Styga“ <...>
Almanacho pristatymas baigėsi Sigito Birgelio, Punske gimusio, ten gyvenančio dzūko, kartais dzūkiškai rašančio, skaitymu. Jam tėvas sakydavo: tavo gimtinė yra čia, o tavo Tėvynė yra ten, ir rodydavo Lietuvos, pusėn. Eilės persmelktos Tėvynės meile ir ilgesiu. Už aktyvią kūrybinę literatūrinę veiklą išeivijoje, puoselėjamą patriotizmą Lietuvai, ryškiausią publikaciją almanache „Atokios stotys 2018“ poetui paskirta Utenos savivaldybės Mero premija.
Poetas priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai Jo vadovaujamoje Punsko „Aušros“ leidykloje yra išspausdintas šis „A.S“. poezijos perliukų rinkinys.