Atmintis, kaip ir pats žmogus, nėra amžina

Šiauliai

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

52277

Žmogaus atmintis iš prigimties nėra tobula, senstant ji natūraliai silpnėja. Nors iki šiol nėra veiksmingų medikamentinių priemonių, galinčių apsaugoti nuo Alzheimerio ligos, tačiau, nuolat rūpinantis savo atmintimi, galima ją sustiprinti.

Pagalbos ieškoti neskubama

Kad reikia nuolat rūpintis savo atmintimi, anot medicinos psichologės Andželinos Narbutienės, žinojo net senovės graikai bei romėnai. Jų dėka buvo sukurtas mnemonikos mokslas – įvairūs būdai, asociacijomis praplečiantys galimybes ir padedantys lengviau įsiminti informaciją. Gal dėl to apie anksčiau gyvenusių žmonių unikalią atmintį ir dabar dar sklinda legendų.

Senatvė, kaip pasakytų šveicarų psichiatras Karlas Gustavas Jungas, – labai nepopuliarus dalykas. Vieni žmonės sensta natūraliai, kitus griūte užgriūva fizinės bei psichinės negandos. Nors senstant neišvengiamai visiems atmintis prastėja, tačiau pakitimai itin priklauso ir nuo paties žmogaus. Jeigu manote, kad senstant prastės ir atmintis, tuomet taip greičiausiai ir bus. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog žmonės, veikiami neigiamų stereotipų ir jais patikėję, iš tiesų ima prasčiau įsiminti ir dažniau pamiršta kasdienybėje reikalingas smulkmenas.

Nors smegenų senėjimo procesams nemenką įtaką turi genai, tačiau labai svarbi ir socialinė sąveika, ypač nauji kontaktai, nes tai stimuliuoja neurocheminius impulsus. Socialinė izoliacija – priešingai, skatina smegenų senėjimo procesus.

Alzheimerio liga pasireiškia didėjančia smegenų atrofija bei žievinių smegenų funkcijų sutrikimu. Šios ligos rizikos veiksniai – ne tik amžius, bet ir moteriškoji lytis, žemesnis išsilavinimas, cukrinis diabetas, galvos traumos, aplinkos užterštumas ir kt. Ligos pradžioje artimojo elgesyje pastebimi pokyčiai: pasyvus atminties blogėjimas, nusišnekėjimas bei kitos keistenybės – netrikdo šeimos gyvenimo, nesukelia didesnių rūpesčių. Bėda ta, jog pirmieji ligos simptomai nėra aiškūs, jie progresuoja iš lėto. Ligonio atmintis silpnėja, jis nebeprisimena neseniai įvykusių įvykių, tačiau gerai mena tai, kas buvo seniau.

Viena dažniausių problemų – nesugebėjimas prisiminti, kur padėjo daiktus, pinigus arba juos padeda netinkamoje vietoje, slepia. Dėl to, kad žmogus neprisimena, pyksta, kaltina kitus, kad jį apvagia. Kaskart suvokdamas didėjantį bejėgiškumą, žmogus skaudžiai išgyvena pokyčius, palaipsniui tampa nerimastingas, irzlus, depresyvus. Ligą stengiasi nuslėpti nuo aplinkinių, ieško pateisinimų, todėl dėl pakitusios elgsenos pagalbos ima ieškoti ne pats žmogus, o jo artimieji.

Kadangi dažniausiai liga diagnozuojama pavėluotai, padėti sergančiajam yra daug sunkiau, o, nesant išvystyto gydymo ir socialinių paslaugų tinklo, sunki ligos našta gula ir ant ligonio artimųjų pečių. Pačiam ligoniui liga sukelia kur kas mažiau rūpesčių nei jo artimiesiems.

Rūpintis būtina ne tik kūnu, bet ir smegenimis

Rūpindamiesi savo atmintimi, itin didelį dėmesį skirkite savo mitybai. Iš ryto smegenis reikia parengti dienos darbui, kad būtų galima sukaupti reikiamos informacijos bei ją pritaikyti, todėl pusryčiauti visuomet būtina.

Itin tinkamas maistas smegenims – žuvis. Riebios žuvys turi daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių, reikalingų gerai smegenų veiklai. Tinka ir krevetės. Tai puikus delikatesas smegenims, kuris aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebiosiomis rūgštimis, neleidžia susilpnėti dėmesiui. Jų pakanka suvalgyti 100 g per dieną.

Galvos smegenų ląstelėms naudingi riešutai, ypač graikiniai. Juose gausu vitamino E, kuris geba atitolinti ląstelių senėjimą. Antrąją vietą pagal naudingumą užima žemės riešutai. Juose gausu magnio, o jo reikia nerviniams impulsams perduoti.

Iš vaisių atmintį geriausiai stiprina bananai. Juose taip pat gausu magnio ir vitamino B6. Labai vertingos datulės. Tai gausus kalio, magnio bei lengvai pasisavinamos gliukozės šaltinis.

Labiausiai atminčiai nepatinka, kai trūksta vitamino B1. Jo gausu sėlenose, ankštiniuose augaluose, riešutuose, mielėse, mėsoje. Termiškai apdorojant produktus, t. y. verdant ir kepant, šis vitaminas skyla ir dėl to jo pasisavinama mažiau.

Atmintį gerinti padeda raudonosios daržovės: saldžiosios paprikos, morkos, pomidorai bei ankštinės daržovės. Taip pat naudingos visos uogos. Mėlynėse, braškėse, žemuogėse, juoduosiuose serbentuose gausu vitamino C ir medžiagų, stiprinančių smegenų ląstelių sieneles.

Įrodyta, kad protinei veiklai pagerinti naudingos kruopos, ypač rudieji ryžiai. Taip pat naudinga valgyti patiekalus iš avižinių, grikių, manų kruopų, nes jose daug vitamino B. Iš pieno produktų geriausia rinktis neriebią varškę. Joje yra lengvai pasisavinamų baltymų, būtino nervinėms ląstelėms lecitino, kalcio, vitamino B2. Mėsoje gausu geležies, baltymų, vitamino B12. Jeigu organizmui trūksta geležies, tai neigiamai veikia ir atmintį – ji ima silpnėti, darosi sunkiau išlaikyti dėmesį.

Prieskonių galia atminčiai nuo senų senovės nenuginčijama – jų besiskundžiantiesiems užmarštimi rekomenduodavo senovės daktarai. Ypač gerai veikia cinamonas, ciberžolės, imbieras. Taip pat dažniau vartokite šalavijų, mėtų, rozmarinų. Liaudies medicina šias vaistažoles vartoja jau tūkstančius metų, tad jų veiksmingumas nenuginčijamas.

Blogiausias pasirinkimas – vienatvė prieš televizorių

Riziką susirgti Alzheimerio liga galite sumažinti, nuolat mokydamiesi, reguliariai aktyviai judėdami, mėgaudamiesi sveiku gyvenimo būdu. Kad galėtumėte bet kuriame amžiaus tarpsnyje gyventi pilnavertį gyvenimą, neleiskite atminčiai nuobodžiauti.

Blogiausias pagyvenusių žmonių pasirinkimas – vienatvė prieš televizorių. Tad vietoj televizoriaus dažniau rinkitės knygą, kartkartėmis išspręskite kryžiažodį, pažaiskite šaškėmis ar šachmatais.

Trumpalaikei atminčiai lavinti svarbus aktyvus duomenų kartojimas. Pravartu retkarčiais pasikartoti daugybos lentelę, patinkantį eilėraštį ir pan. Norint įsiminti reikiamą informaciją, reikėtų ją perskaityti, išgirsti bei pačiam pakartoti garsiai. Tikriausiai pastebėjote, jog vaikai labai mėgsta žaidimus, kai reikia atsiminti ir išvardyti trumpai matytus daiktus. Ne pro šalį tokius žaidimus kartu su vaikais pažaisti tėveliams ir seneliams.

Vis dėlto ilgalaikei atminčiai vien mechaninio kartojimo nepakanka. Pats paprasčiausias būdas smegenims treniruotis – dalytis naujais įspūdžiais. Įsisavinant naujus duomenis, dėl netikėtų įspūdžių bei pojūčių galvos smegenyse susidaro naujų jungčių tarp ląstelių. Kartkartėmis pakeiskite savo maršrutą į darbą. Pakeliui galėsite dairytis į naujas reklamines iškabas, pasikeitusias vitrinas, architektūros statinius, spalvas. Visa tai puikiai veikia atmintį.

Turėtų būti savaime suprantama, kad žalingi įpročiai, tokie kaip alkoholis ir rūkymas, atminties kokybei teigiamos įtakos neturi. Užkietėję rūkaliai, įtariu, jau skuba prieštarauti, esą nikotinas teigiamai veikia atmintį. Deja, toks poveikis tik laikinas, o ilgalaikė vadinamoji nikotino nauda atminčiai absoliučiai neigiama.

Po dienos darbų labai svarbu pakankamai išsimiegoti. Miego metu smegenys atsigauna.

Pastiprinti atminties ir dėmesio koncentracijos atkūrimą itin padeda muzika.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt