Atmintinas dienas siūloma skirti genocido Ukrainoje aukoms, Lietuvos žydų gelbėtojams ir kai kurių profesijų atstovams

Lietuva

LR Seimas. Žygimantas Gedvila/BNS/Fotobankas

Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA

250146

Ketvirtadienį Seimą pasieks 9 naujos iniciatyvos dėl atmintinų dienų sąrašo papildymo.

Į atmintinų dienų sąrašą siūloma įrašyti Lietuvos žydų gelbėtojų, Genocido Ukrainoje aukų atminimo, Pilietinio protesto dienas. Taip pat į atmintinas dienas siūloma įtraukti Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, Prokuratūros, Teismo ekspertų dienas. Jei Seimas pritartų, šiame sąraše atsirastų Pasaulinė vartotojų teisių diena, Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena ir Tarptautinė valstybės tarnautojų diena.

Įstatymas numato, kad „atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu“.

Šiuo metu atmintinų dienų sąraše yra 73 dienos.

Gegužės 9-ąją siūloma pagerbti genocido Ukrainoje aukas

Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas parlamentarų grupės vardu siūlys gegužės 9-ąją minėti ne tik Europos dieną, bet ir Genocido Ukrainoje aukų atminimo dieną.

„Gegužės 9-oji Rusijos Federacijoje švenčiama kaip II pasaulinio karo pergalės diena, tačiau tuo pat metu nutylint Sovietų Sąjungos vykdytus karo nusikaltimus ir represijas prieš ištisas tautas kruvinoje stalinizmo epochoje. Lietuvai, Ukrainai ir daliai Europos pasidžiaugti pergale prieš nacistinę Vokietiją neteko, kadangi vieną okupaciją pakeitė kita, kuri taip pat vykdė nusikaltimus žmoniškumui“,- dokumento aiškinamajame rašte sako P. Saudargas.

Jo teigimu, nauja atmintina diena apjungtų ukrainiečių tragedijas, patirtas tada ir dabar, t.y., sovietų suorganizuotą holodomorą, masinius civilių gyventojų žudymus, trėmimus bei naikinimą GULAGo sistemoje, ir šiandien Rusijos karinių pajėgų vykdomus karo nusikaltimus.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme gegužės 9-oji įrašyta kaip Europos diena.

Siekiama įvertinti Lietuvos žydų gelbėtojų nuopelnus

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė parlamentarų grupės vardu į atmintinų dienų sąrašą siūlys įrašyti Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri būtų minima kovo 15 d.

Tokį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą pateiksianti parlamentarė siūlo įvertinti Lietuvos žydų gelbėtojų nuopelnus žmogiškumui ir Lietuvos valstybei. Projekto iniciatorių nuomone, jų žygdarbiai verti išskirtinės valstybės ir visuomenės pagarbos.

Pasak Seimo narės P. Kuzmickienės, Lietuvos žydų gelbėtojai – žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė, bet išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir gyvybe.

„Šiandien šių žmonių herojiškos istorijos ir nuopelnai Tėvynei bei žmogiškumui, deja, mūsų visuomenei yra per mažai žinomi“,- sako P. Kuzmickienė.

Kovo 15-oji pasirinkta prisimenant Oną Šimaitę. 1966 m. kovo 15 d. Vilniaus geto žydų gelbėtoja Ona Šimaitė tapo pirmąja lietuve, kuriai buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų teisuolės vardas.

Dėmesio sulauks sudėtingų profesijų atstovai

Seimo narė Ewelina Dobrowolska į atmintinų dienų sąrašą siūlys įtraukti šešias naujas dienas. Jeigu Seimas pritartų, vasario 11 d. būtų Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų diena; kovo 15 d. – Pasaulinė vartotojų teisių diena; kovo 30 d. ‒ Prokuratūros diena; balandžio 26 d. – Pasaulinė intelektinės nuosavybės diena; birželio 23 d. ‒ Tarptautinė valstybės tarnautojų diena; spalio 29 d. ‒ Teismo ekspertų diena.

Teisingumo ministrės parlamentarės E. Dobrowolskos teigimu, įtvirtinant atmintinų dienų sąraše Teismo ekspertų, Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų, Prokuratūros ir Tarptautinę valstybės tarnautojų atmintinas dienas siekiama sutelkti šių profesijų bendruomenę, atkreipti visuomenės dėmesį į šių profesijos atstovų sudėtingą bei atsakingą kasdieninį darbą. Taip pat siekiama didinti šių profesijų prestižą ir patrauklumą.

Vasario 11 d. siūloma minėti Bausmių vykdymo sistemos pareigūnų dieną, nes 1919 m. vasario 11 d. buvo įsteigtas Lietuvos kalėjimų departamentas ir nuo šios dienos buvo atverstas nepriklausomos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos istorijos puslapis.

Kovo 30 d. siūloma minėti Prokuratūros dieną, nes 1990 m. kovo 23 d. Aukščiausiosios Tarybos — Atkuriamojo Seimo nutarimu buvo paskirtas pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos prokuroras.

Birželio 23 d. siūloma minėti Tarptautinę valstybės tarnautojų dieną, nes 2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja priėmė rezoliuciją dėl valstybės tarnautojo dienos paminėjimo birželio 23 d. Šią dieną visa tarptautinė valstybės tarnautojų bendruomenė mini profesinę šventę.

Spalio 29 d. siūloma minėti Teismo ekspertų dieną, nes 2002 m. spalio 29 d. buvo priimtas Teismo ekspertizės įstatymas, reglamentuojantis teismo ekspertų veiklą.

Pirmą kartą Pasaulinė vartotojų teisių diena paminėta 1983 m. kovo 15 d. Europos Sąjungoje (ES) ši diena dar vadinama Europos vartotojų diena.

„Šią dieną už vartotojų teises atsakingos institucijos, vartotojų gynimo organizacijos visame pasaulyje organizuoja renginius, kuriais siekiama informuoti vartotojus apie jų teises ir jų gynimo būdus, atkreipti dėmesį į vartotojų teisių pažeidimus, kartu siekiama paskatinti visuomenę aktyviai įsitraukti į vartotojus ginančių organizacijų veiklą“,- dokumento aiškinamajame rašte sako projekto autorė E. Dobrowolska.

1970 m. balandžio 26 d. įsigaliojo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO), kuri rūpinasi intelektinės nuosavybės plėtra ir pasauliniu teisiniu reguliavimu, konvencija, ir šią dieną PINO nariai nusprendė paskelbti pasauline intelektinės nuosavybės diena.

„Lietuvoje intelektinės nuosavybės diena minima nuo 2000 m., organizuojami įvairūs renginiai, konferencijos ir kt. Tai puiki proga atkreipti visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės svarbą skatinant inovacijas ir kūrybingumą“,- sako E. Dobrowolska.

„Šeimos gynimo maršas“ paskatino P. Gražulį imtis naujos iniciatyvos

Seimo narys Petras Gražulis siūlys atmintinų dienų sąrašą papildyti nauja diena – Pilietinio protesto diena, kuri būtų minima gegužės 15 d.

Jeigu Seimas pritartų, gegužės 15-oji būtų ne tik Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena, bet ir Pilietinio protesto diena.

P. Gražulis sako, kad į atmintinų dienų sąrašą siūlo įtraukti Pilietinio protesto dieną, siekiant „įprasminti ir paminėti 2021 metų gegužės 15-ąją visoje Lietuvoje vykusio „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ įkvėptą Lietuvos žmonių pilietinio aktyvumo pakilimą“.

„Šis 2021 metų gegužės 15-ąją dieną įvykęs taikus pilietinis protestas buvo ne tik vienas didžiausių pilietinių protestų nuo Sąjūdžio laikų, tačiau įkvėpė, padrąsino Lietuvos žmones tapti labiau pilietiškais, aktyviais, drąsiau reikšti ir ginti savo poziciją, gausiau rinktis į susibūrimus ir aktyviau realizuoti Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintas savo teises“, – dokumento aiškinamajame rašte sako P. Gražulis.

Šiuo metu gegužės 15-oji yra Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt