Atlyginimai padidėjo. O kas toliau?

Marijampolė

Ričardo Pasiliausko nuotrauka

Regina KulbokaitėŠaltinis: Etaplius.lt

41893

Neseniai sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kreipėsi į šalies medikus prašydamas netylėti ir aktyviai dalintis informacija, kaip keliamos jų algos, siunčiant ministerijai nuasmenintus algalapius.

Ministro A. Verygos teigimu, dėl sąžiningo atlyginimų didinimo su visa medikų bendruomene buvo sutarta dar praėjusių metų pabaigoje, ir Sveikatos apsaugos ministerija pažadą tesėjo. Nuo gegužės 1-sios darbo užmokesčio fondas didėjo 20 proc., tam buvo skirta beveik 100 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

„Suvalkietis“ pasidomėjo, kaip šis atlyginimų padidinimas atsispindi didžiausioje Marijampolės regiono gydymo įstaigoje – Marijampolės ligoninėje.

Ligoninės direktorės Audronės Kuodienės teigimu, variantų, kokiais principais vadovautis keliant atlyginimus būta keleto, kažkiek skyrėsi administracijos ir medikų profesinių sąjungų nuomonės. Galiausiai padalinių vadovams rekomenduota šiuos klausimus aptarti su darbuotojais ir oficialiai fiksuoti aptarimų rezultatus ir pasiūlymus.

Dauguma darbuotojų buvo tos nuomonės, kad visiems gydymo įstaigos padaliniams atlyginimai turi būti didinami procentaliai vienodai, nepriklausomai nuo skyriaus profilio.

Tačiau, direktorės A.Kuodienės teigimu, atsižvelgta į tai, kad ministro įsakyme nurodoma, jog atlyginimų didinimas labiausiai turi paliesti mažiausiai uždirbančius. Todėl daugiausia uždirbantiems gydytojams ir slaugos personalui atlyginimo pokytis nuo gegužės 1 d. buvo kuklesnis nei tiems, kurių atlyginimai buvo mažiausi.

Daliai ligoninės darbuotojų atlyginimai nepadidėjo: kadangi ministro įsakyme buvo kalbama tik apie medikų atlyginimų padidinimą, „už borto“ liko tie, kurių pareigos tiesiogiai su medicina nesusijusios – ūkio dalies, virtuvės, buhalterijos ir kai kurie kiti darbuotojai.

„Suvalkietis“ pasidomėjo, kaip šiuos pokyčius vertina medikų profsąjungos atstovai.

Gydytojų sąjungos Marijampolė skyriaus pirmininkė gydytoja Giedrė Pliskienė sakė, kad šiame procese profsąjungos buvo ypač aktyvios, turėjo savo poziciją ir tai, dėl ko po nelengvų derybų pavyko susitarti su administracija, surasti „bendrą vardiklį“, jas kol kas tenkina.

Pašnekovės teigimu, sumos balandžio ir gegužės atlyginimų lapeliuose skiriasi. Apytikriais gydytojos skaičiavimais, apie 17 proc.

Dar pašnekovė minėjo esanti susirūpinusi dėl kolegų, dirbančių Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre. Mat dabartinė situacija tokia, kad nežinia net su kuo apie gydytojų atlyginimus kalbėtis: įstaigai vadovauja laikinasis direktorius, o konkursą laimėjęs kandidatas dar nepradėjo dirbti.

Marijampolės ligoninės darbuotojų profsąjungos lyderis Mindaugas Ramanauskas, konstatavęs, kad trijų savaičių derybos dėl atlyginimų nebuvo pačios lengviausios, irgi paminėjo, jog į profsąjungos siūlymus buvo atsižvelgta: nuostata, kad mažiausiai uždirbantiems atlyginimo pokytis turėtų būti didžiausias, iš esmės įgyvendinta. Tačiau apie skirtumą tarp balandžio ir gegužės atlyginimų sakė šiuo metu negalįs kalbėti.

„Suvalkietis“ taip pasidomėjo, kokie bendri pokyčiai po atlyginimų padidinimo įvyko ligoninės finansuose.

Direktorės pavaduotoja ekonomikai Zita Pocienė pateikė tokius skaičius.

Iki gegužės 1-osios atlyginimams (ligoninėje yra 694 etatai) priskaičiuota suma sudarė daugiau nei 520 tūkst. eurų, o su priskaitymais „Sodrai“ – per 690 tūkst. eurų. Pakėlus atlyginimus atitinkamai 618 tūkst. ir 811 tūkst. eurų.

Vidutinis vienu etatu dirbančių gydytojų atlyginimas iki gegužės 1 d. buvo 1490 eurų, slaugytojų – 710 eurų, po pakėlimo – atitinkamai 1666 ir 844 eurai.

Viskas lyg ir gražiai atrodo, jei ne viena smulkmena, kurią taktiškai nutyli ir sveikatos ministras, ir sveikatos apsaugos sistemos klerkai.

Ištrimitavus, kad medikų atlyginimų fondas padidintas 100 mln. eurų pamirštama pasakyti, kad jis automatiškai tarp atlyginimų medikams nepasiskirstė. Kaip ir iki šiol, kiekviena gydymo įstaiga, taigi ir Marijampolės ligoninė, turės tuos padidintus atlyginimus „susirinkti“ per ligonių kasas už suteiktas paslaugas. Gydymą stacionare, gydytojų specialistų konsultacijas, atliktus tyrimus ar operacijas, suteiktą neatidėliotiną medicinos pagalbą ir pan.

Žinant „viršūnių“ nuostatą periferijos gydymo įstaigų atžvilgiu („neišsikapstančias optimizuoti“, o tokių mūsų regione valdžios vyrai mato bent dvi), demografines tendencijas (mažėjantis gyventojų skaičius), gydytojų specialistų „nutekėjimą“ į didžiuosius šalies centrus ar užsienį (nėra specialisto, aparatūros – negalima teikti paslaugos) periferijos gydymo įstaigų rytojus net ir didžiausiam optimistui sukelia daug netikrumo ir abejonių.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt