Atliekų deginimas Kaune gali kirsti per gretimų rajonų kišenę

Kaunas

Rimvydas ŠimaitisŠaltinis: Etaplius.lt

11

Kaune planuojama kogeneracinė jėgainė padidins atliekų tvarkymo kainą kitų regiono savivaldybių gyventojams, teigia ekspertai.

Tai, remiantis ekspertų studijomis, pažymima Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacijos (LNŠGA) laiške 24-ioms regiono savivaldybėms.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos ir VšĮ PRIC studijose analizuojama bendrovių „Lietuvos energija" ir „Fortum Heat Lietuva" planuojamos atliekų deginimo jėgainės Kaune įtaka atliekų tvarkymo kainoms regione.

„Ekspertų išvados rodo, kad aplinkinių savivaldybių gyventojams šildymo kainos nemažės, priešingai - jie brangiau mokės už atliekų tvarkymą ir taip dotuos pigesnę šilumą kauniečiams", - sako LNŠGA prezidentas Vytautas Kisielius.

Pasak jo, iš atliktų skaičiavimų galima aiškiai matyti, kad jėgainė Kaune finansiškai bus gyvybinga tik priverčiant atliekų turėtojus daugiau sumokėti už jų deginimą.

„Pajamos iš parduodamos šilumos ir energijos šioje jėgainėje, ekspertų nuomone, bus mažos. Todėl projektą įgyvendinančios bendrovės turės didinti atliekų įvežimo į Kauno kogeneracinę jėgainę mokestį, kad Europos Sąjungos paramos negaunantis ir 150 mln. eurų kainuosiantis projektas atsipirktų", - teigia V. Kisielius.

Aukštas atliekų įvežimo mokestis gali versti savivaldybes ieškoti alternatyvų. Ekspertai skaičiuoja, kad gabendamos atliekas deginti ne į Kauno, o į Vilniaus ar Klaipėdos jėgaines, net įvertinus transportavimo sąnaudas, savivaldybės kasmet sutaupytų beveik 5 mln. eurų.

„Turimi skaičiavimai rodo, kad atliekų vežimas iš Kauno ir aplinkinių rajonų į Vilniaus ar Klaipėdos deginimo jėgaines būtų pigesnis. Kas privers savivaldybes nesirinkti pigesnės ir gyventojams sutaupyti leidžiančios alternatyvos?", - klausia V. Kisielius.

Asociacijos prezidentas tikisi, kad savivaldybės detaliai išnagrinės planuojamo Kauno kogeneracinės jėgainės projekto įtaką gyventojų išlaidoms už atliekų tvarkymą, kadangi pasekmės gali būti ilgalaikės.

„Manome, kad dėl Kauno kogeneracinės jėgainės plėtros turėtų spręsti visų suinteresuotų savivaldybių atstovai, kadangi būtent šioms savivaldybėms atiteks pagrindinė projekto išlaikymo našta. Savo ruožtu valstybė ir savivaldybės turėtų rimtai imtis atliekų rūšiavimo problematikos. Tai apskritai leistų Lietuvai išvengti perteklinių atliekų deginimo pajėgumų", - tvirtina V. Kisielius.

Europos Komisija yra oficialiai perspėjusi Lietuvą, kad atliekų deginimo jėgainių perteklius gali trukdyti Lietuvai pasiekti bendrijos šalims numatytų atliekų perdirbimo tikslų. Šiuo metu ES šalys perdirba tik apie 44 proc. atliekų. Siekiama, kad iki 2030-ųjų šis kiekis išaugtų iki 70 proc., o į šiukšlynus keliautų vos 5 proc. atliekų.

Abejonių dėl Kauno kogeneracinės jėgainės projekto taip pat yra išsakiusi Seimo Energetikos komisija bei Aplinkos apsaugos komitetas. Manoma, kad šiai jėgainei gali pritrūkti deginti tinkamų atliekų, be to, abejojama jos ekonomine nauda.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt