Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Taivanas / Pexels
Justina Vaišvilaitė-BraziulienėŠaltinis: ELTA
Taivaniečiai jau keletą dešimtmečių girdi Ludwigo van Beethoveno „Elizai“ arba Teklos Badarzewskos-Baranowskos „Mergelės maldos“ melodijas iš atvažiuojančių šiukšliavežių, kurie taip perspėja gyventojus apie savo atvykimą.
Išgirdę šią muziką, daugiabučių gyventojai punktualiai išeina iš namų nešini maišais su iš anksto surūšiuotomis atliekomis.
„Kai pasigirsta muziką, žinome, kad laikas išnešti šiukšles. Tai labai patogu“, – stovėdama prie savo daugiabučio Taipėjuje AFP sakė 78-erių metų Lee Shu-nin.
Gyventojai meta plastikinius maišus su bendrosiomis šiukšlėmis į geltoną sunkvežimį, o maisto atliekas ir antrines žaliavas – į kitos mašinos konteinerius.
Pagyvenusiems žmonėms šiukšlių išvežimas tapo socialiniu įvykiu, todėl daugelis jų prie šiukšlių surinkimo punktų ateina anksčiau, kad galėtų pasėdėti ir pasikalbėti.
„Smagu, kad galiu pabendrauti su senais kaimynais ir draugais“, – sakė L. Shu-nin, prieš išmesdama keletą butelių ir skardinių.
„Tai ir savotiška mankšta“, – pridūrė ji.
Visgi ši praktika priimtina ne visiems gyventojams, kurie teigia, kad kasdienis grafikas, kai šiukšlės surenkamos tuo pačiu metu, nėra itin parankus.
„Kartais mūsų nebūna namie ar esame užsiėmę ir negalime išnešti šiukšlių“, – sakė 31-erių grožio specialistė Dai Yun-wei.
Sutaupytas laikas
Muzikiniai Taivano šiukšliavežiai – įprasta salos gyventojų kasdienybė nuo 1960-ųjų, AFP teigė Taipėjaus aplinkos apsaugos departamento atstovas Shyu Shyh-shiun.
Pasak jo, Taivanas importavo vokiškus šiukšliavežius, kuriuose buvo įrašyta L. van Beethoveno „Elizai“, o štai kaip repertuare atsidūrė „Mergelės malda“ – vis dar neaišku.
Sunkvežimiai atvažiuoja penkias dienas per savaitę, dažniausiai vėlyvą popietę ir vakare.
76-erių Yang Xiu-ying pragyvena iš to, kad padeda kaimynams išmesti šiukšles. Iš jos gatvelėje esančių 28 butų ji kas mėnesį gauna 11 200 naujųjų Taivano dolerių (380 JAV dolerių) už tai, kad rūšiuoja šiukšles, krauna jas į vežimėlį ir gabena prie šiukšliavežių.
„Kai kurie vėlai baigia darbą, daliai vyresnio amžiaus žmonių tai nepatogu, todėl jie nugabena šiukšles žemyn, o aš jas už juos išmetu“, – pasakojo Y. Xiu-ying, mūvinti dvejomis pirštinėmis ir ilgomis apsauginėmis rankovėmis.
Kiti atliekų išmetimo problemą sprendžia skaitmeniniais sprendimais.
Jauni „Tracle“ įmonės įkūrėjai sukūrė programėlę, kuria galima rezervuoti laiką šiukšlėms išvežti.
„Manau, kad mūsų kuriama vertė yra ta, kad sutaupome žmonėms daug laiko“, – sakė vienas iš įkūrėjų Benas Chenas. „Pageriname jų gyvenimo kokybę“, – pridūrė jis.
Tvarkingesnės gatvės
Pastaruosius 30 metų Taivanas tobulino atliekų tvarkymo teisės aktus. Ekonominį pakilimą išgyvenusioje šalyje atliekų kiekis stipriai išaugo, jos beveik nebuvo perdirbamos, sąvartynai buvo perpildyti ir žmonės ėmė protestuoti prieš oro ir žemės taršą.
Reaguodama į tai, salos valdžia išplėtė atliekų perdirbimo apimtis, padidino deginimo mastą ir įpareigojo žmones rūšiuoti ir mesti šiukšles į sunkvežimius, o ne palikti jas ant žemės surinkti.
Be to, iš Taipėjaus gyventojų reikalaujama įsigyti vyriausybės patvirtintus mėlynus plastikinius maišelius mišrioms atliekoms. Taip siekiama paskatinti juos mažiau vartoti ir daugiau rūšiuoti.
„Iš pradžių visiems atrodo, kad tai nėra labai patogu“, – tikino Taipėjaus aplinkos apsaugos departamento atstovas.
Jo teigimu, gyventojai visgi pastebėjo, kad gatvės tapo švaresnės, tad jiems tokia atliekų tvarkymo politika pasidarė priimtina.
Pasak Sh. Shyh-shiun, perdirbamų miesto atliekų dalis nuo dviejų procentų 2000-aisiais šoktelėjo iki beveik 67 procentų, o deginti gabenamų šiukšlių kiekis sumažėjo dviem trečdaliais. Be to, šypsodamasis pridūrė jis, sunkvežimiai „beveik“ visada atvažiuoja laiku.