Ateityje mums kavą virs robotai, gal net operuos

Šilutė

Pirmojo Lietuvoje kavos gėrimus verdančio roboto vizualizacija. Šilutės robotikos laboratorijoje tai bus antroji robotinė ranka, kurią E. Maksvytis „mokys“ atlikti baristos pareigas.

Petras SkutulasŠaltinis: Etaplius.lt

77909

Ketvirtadalis Lietuvos dirbančių gyventojų mano, kad ateityje jų darbą atliks robotai. Vis dėlto kol kas tokia grėsmė nėra laikoma realia – automatizuotų mašinų invazijos į darbo rinką baiminasi tik keli procentai lietuvių. Tuo tarpu specialistai skaičiuoja, kad esminiai pokyčiai ateis ne per kelerius metus, o per kelis dešimtmečius.

eivanas-13-375x563.jpg

„Lietuva pagal pramonės robotizavimo lygį, Eurostato duomenimis, kol kas yra Europos Sąjungos šalių sąrašo apačioje, tad didesnei daliai gyventojų robotizavimo perspektyva atrodo pernelyg tolima, kad gąsdintų. Juolab, kad šiuo metu iš esmės Lietuvoje robotus diegia pramonė, o kitose ūkio šakose tėra pavieniai atvejai. Vis dėlto, matydami globalias ekonomikos tendencijas, 24 procentai gyventojų, kaip visiškai realų ateities scenarijų, mato dabartinėje savo vietoje besidarbuojantį robotą“, – skelbia „SBA baldų kompanijos“ technikos vystymo direktorius Vidas Mišeikis.

Robotai darbo vietose

Bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, savo darbo vietų robotizavimą dažniausiai prognozuoja jaunesni asmenys. Taip mano 31 proc. 18-25 m. gyventojų ir 30 proc. 26-35 m. amžiaus asmenų.
Taigi, dauguma tyrimo respondentų įsitikinę, kad technologijų inovacijos pakeis žmones įvairiose profesinėse srityse, tačiau tai tik tolimos ateities vizija. Vyresnių nei 56 metų amžiaus taip manančių gyventojų yra perpus mažiau – jie įsitikinę, kad robotizavimas nepaveiks jų darbo vietos.

Ekspertų nuomone, dauguma technologijų dar tik skinasi kelią įmonėse ir organizacijose, po truputį išbandomos jų galimybės, todėl žmonės kol kas nemato masinio jų poveikio. Net ir tose srityse, kuriose robotai ar technologiniai sprendimai pakeičia darbuotojo funkcijas, veikti savarankiškai ir be žmogaus priežiūros jie dar nėra pajėgūs.

Robotai – ne blogis

„Žiniasklaidoje daug kalbama apie robotus kaip apie blogį“, – „Pamariui“ nuomonę išsakė Šilutės robotikos laboratorijos steigėjas Eivanas Maksvytis. Jo manymu, nemažai žmonių demonizuoja robotus, menkinami ir darbuotojai.

„Robotai nepakeičia žmonių, bet patobulina jų darbo vietą. Jeigu robotas ir atlieka tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, baristos (kavos gamintojas), tačiau jis sukuria ir dvi naujas darbo vietas. Gal ir nebereikia baristos, tačiau reikia žmogaus, galinčio prižiūrėti robotą, programuotojo ir kitų specialistų. Sukuriamos kokybiškesnės, geresnę vertę kuriančios darbo vietos“, – paaiškino E. Maksvytis.

Vertinant vairuotoją ar autonominį automobilį, palyginus reakciją, greitį, avarijų skaičių, anot E. Maksvyčio, nugali automobilis. „Žmogus dažnai būna pavargęs, jam gal ta diena bloga, rūpesčiai ir kiti veiksniai turi įtakos, užtat robotams blogų dienų nebūna, jis neateis į darbą sergantis ir panašiai“, – kalbėjo šilutiškis pridurdamas, kad tokie veiksniai nulemia ir darbo kokybę.

Lavinami įgūdžiai

Prisiminus, kad XVII amžiuje pirmasis taksi buvo arklio traukiamas vežimas, ponai keliaudavo tik karietomis. Ilgainiui šias transporto priemones pakeitė kitos, o jų tuometiniai žirgų raiteliai ar karietų vairuotojai tapo tiesiog vairuotojais. Šie pavyzdžiai, anot E. Maksvyčio, puikiai iliustruoja pažangos kelią. „Pasikeitė laikai, robotai tampa žmonių darbo įrankiais. Be to, darbas vyksta efektyviau, greičiau, o žmonės gali dirbti kitus, ne tokius monotoniškus ir naudingus darbus“, – atviravo programuotojas.

Nepaisant grėsmės darbo vietoms, robotizavimo tendencijos šalies visuomenei neatrodo gąsdinančios – vos 3 proc. apklausos dalyvių bijo dėl to būti apskritai išstumti iš darbo rinkos. Šie skaičiai gerokai mažesni nei JAV. Matydami sparčią technologijų plėtrą, 72 proc. JAV gyventojų bijo, kad robotai pasisavins jų darbo vietas.

robotine-ranka-13-769x1024.jpg

A. Maksvytis pateikė įdomų pavyzdį: Lietuvoje kuriamas algoritmas, kuris stebi krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas, identifikuoja patologinius pakitimus iš anksto. „Žmogaus akis to neįžvelgia, o algoritmas numato, kad žmogaus organizme jau randasi negerų darinių. Nuostabu, kad tai sukūrė lietuviai“, – sakė kompiuterijos specialistas.

Robotizavimui reikia ruoštis

Per pastaruosius keletą metų SBA baldų gamybos įmonėse įdiegta 40 industrinių robotų, tačiau dėl to nebuvo atleista nė vienas darbuotojas. Anot V. Mišeikio, automatizavus procesą, dalis darbuotojų dabar valdo robotizuotas darbo vietas, kita dalis persikvalifikavo išaugus gamybos apimtims. Taigi, robotizavimas skatina žmones ugdyti kitus įgūdžius. „Robotizavimui reikia ruoštis, bet tai neturėtų bauginti – technologijų plėtra nebūtinai reiškia prarastą darbo vietą. Netgi atvirkščiai. Pavyzdžiui, vien Europoje dėl automatizavimo ir skaitmenizavimo nuo 1999-ųjų iki 2016 metų sukurta 23 mln. naujų darbo vietų“, – pastebi V. Mišeikis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt