Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kartais atrodo, kad paskutinė Žemėje tikrai klestinti gyvūnų rūšis likome mes, žmonės. 2050 m., skaičiuojama, mūsų bus 9 mlrd., o tai reiškia, kad maisto poreikis išaugs 50 proc. Tad jau šiandien ieškoma alternatyvaus „ateities maisto“. „Sveiki atvykę į pasaulį, kur traškučiuose yra svirplių miltų, gyvūnų ląstelės auginamos cisternose, o mėsainiai gaminami iš daržovių, bet su kraujų“, – lapkričio numeryje skelbia žurnalas „National Geographic Lietuva“.
Kad planetos gyventojai būtų išmaitinti, visi turės pasiraitoti rankoves. Daugelis greičiausiai ieškos naujų būdų pagaminti baltymų, nes pramoninės gyvulininkystės poveikį aplinkai bus vis sunkiau pateisinti. Šis sektorius išskiria maždaug septintadalį visų žmogaus pagaminamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Koncentruotose šėryklose gaminamos jautienos vienai kalorijai paprastai reikia kone aštuoniskart daugiau vandens ir 160 kartų daugiau žemės nei daržovėms ir grūdams. Nenuostabu, kad Jungtinių Tautų pareigūnai ragina vartoti mažiau jautienos, o naujos maisto produktų bendrovės, kaip skelbia National Geographic Lietuva“, rimtai atsižvelgia į šį priesaką.
Viena jų tiekia suvožtinius „Beyond Burger“, kuriuose jautienos spalva išgaunama burokėliais, o baltymai gaminami iš žirnių. Ant kulnų lipa konkurentas, prekiaujantis suvožtiniais „Impossible Burger“. Čia iš augalinių produktų pagamintas paplotėlis atrodo persisunkęs sulčių „krauju“, pagamintu pasitelkus laboratorijoje sukurtą baltymą hemą.
Kitos bendrovės siekia taip supramoninti mėsos gamybą, kad nebereikėtų nė gyvūnų. Šio sektoriaus lyderiai laboratorinės mėsos gamybą prilygina laboratorinio alaus virimui, tik vietoj grūdų fermentavimo didžiulėse kultūrų cisternose gaminamos gyvūninės ląstelės. „Atrodys labai panašiai kaip alaus darykla“, – sako organizacijos „Good Food Institute“ vykdomasis direktorius Brusas Fridrichas (Bruce Friedrich).
Žmonija jau pratinama ir prie valgomų vabzdžių. Pavyzdžiui, JAV jie vertinami ne kaip užkandžiai, kuriais garsėja Tailandas ir Meksika, o labiau kaip daug baltymų turintis gyvulių pašaras arba apdirbtų maisto produktų sudedamoji dalis. Nauda aplinkai, ypač svirplių, akivaizdi. Kilograme svirplių yra daugiau baltymų ir mikroelementų nei jautienoje. Jie klesti tamsioje sausakimšoje aplinkoje, todėl juos galima auginti pramoniniu mastu beveik nekenkiant aplinkai. Jie išskiria palyginti mažai atliekų, kitaip nei kai kurie stambūs kiaulių ir galvijų ūkiai su savo mėšlo jūromis.
Ostine, Teksaso valstijoje, įsikūrusi bendrovė „Aspire“ turi didžiausią visose JAV maistinių svirplių ūkį ir išsiplėtė daugiausia prekiaudama maltais svirplių milteliais, naudojamais kepiniuose, energetiniuose batonėliuose ir tirštuosiuose kokteiliuose. Įmonė jau pardavė visą produkciją, kurią pagamins per artimiausius dvejus metus.
Maisto produktų gamintojai atranda ir naujų riebalų. Verslūs mokslininkai išgavo dumblių iš paprastųjų kaštonų sulos, pakeitė juos taip, kad šie gamintų daugiau maistingesnio aliejaus, ir drauge su braziliškomis cukranendrėmis sukrovė į maždaug 26 m aukščio fermentavimo cisternas. Viską suslėgus gautas dumblių aliejus – lengvas neutralaus skonio maisto ruošimo produktas su monosočiaisiais riebalais, tinkamas naudoti aukštoje temperatūroje. Jis pardavinėjamas su prekės ženklu „Thrive“.
Dar kitus sprendimus įkvėpė gamta, pasiekimai toliau vardinami žurnale „National Geographic Lietuva“. JAV mokslininkai nuo XX a. devintojo dešimtmečio bando sukurti daugiametį javą, kuris pakeistų vienmečius, tokius kaip kviečiai ir kukurūzai. Šie tradiciškai suariami, todėl dirvožemis netenka maistinių medžiagų, didėja erozija ir sparčiau išplaunamos trąšos.