Ataskaita: besivystančioms šalims ateina laikas grąžinti Kinijos suteiktas paskolas

Pasaulis

Kinija / Pixabay

Živilė AleškaitienėŠaltinis: ELTA.LT

364328

Neturtingiausių pasaulio valstybių laukia „kylanti skolų banga“, kadangi 2025 m. ateina laikas grąžinti Kinijai rekordinį kiekį suteiktų kreditų, antradienį naujoje ataskaitoje perspėjo vienas Australijos analitinis centras.

Pagal nuo 2010 m. vykdytą „Juostos ir kelio iniciatyvą“ Kinija skolino pinigus laivybos uostams statyti, geležinkeliams, keliams tiesti ir įvairiems kitiems projektams nuo Afrikos dykumų iki pietinio Ramiojo vandenyno atogrąžų.

Tačiau dabar naujų paskolų mažėja, teigia Australijos Lowy institutas, o jas viršija skolos, kurias besivystančios šalys turi grąžinti.

„Besivystančios šalys susiduria su kylančia skolų ir palūkanų grąžinimo Kinijai banga, – sakė instituto tyrėjas Riley Duke‘as. – Dabar ir likusią šio dešimtmečio dalį Kinija bus labiau skolų išieškotoja nei bankininkė besivystančioms šalims.“

Lowy institutas išanalizavo Pasaulio banko duomenis, kad apskaičiuotų besivystančių šalių skolinius įsipareigojimus.

Jis nustatė, kad 75 neturtingiausios šalys 2025 m. turės grąžinti Kinijai „rekordinio dydžio skolas“, kurių bendra suma sieks 22 mlrd. JAV dolerių.

„Dėl to Kinijos grynojo skolinimo pozicija greitai pasikeitė, – sakė R. Duke‘as. – Iš grynosios finansuotojos, kuri skolindavo daugiau paskolų nei susigrąžindavo, tapo grynąja lėšų „sausintoja“, kuri atsiima daugiau paskolų nei išduoda.“

Lowy instituto ataskaitoje teigiama, kad skolų grąžinimas ėmė kelti pavojų ligoninėms, mokykloms ir klimato kaitai skirtoms išlaidoms.

„Dėl spaudimo iš Kinijos valstybinio skolintojo ir kartu didėjančio paskolų grąžinimo įvairiems tarptautiniams privatiems kreditoriams besivystančių šalių ekonomikos patiria didžiulę finansinę įtampą“, – sakoma joje.

Ataskaitoje taip pat keliami klausimai, ar Kinija gali siekti išnaudoti šias skolas „geopolitinei įtakai daryti“, ypač po to, kai JAV sumažino užsienio pagalbą.

Nors Kinijos skolinimas mažėjo beveik visoms šalims, ataskaitoje teigiama, kad yra dvi veikimo sritys, kur ši tendencija nepastebėta.

Pirmoji – tai tokios valstybės kaip Hondūras ir Saliamono Salos, kurios gavo didžiules naujas paskolas po to, kai pakeitė savo diplomatinį pripažinimą iš Taivano į Kinijos.

Kita sritis – tokios šalys kaip Indonezija ar Brazilija, su kuriomis Kinija pasirašė naujus paskolų susitarimus, kad užsitikrintų metalų baterijoms ar kitų svarbių naudingųjų iškasenų tiekimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt