Astravo atominė elektrinė: ką būtina žinoti?

Lietuva

EPA-ELTA nuotr.

Gustė ValantinavičiūtėŠaltinis: Etaplius.lt

141533

Jau buvo pradėtas vykdyti fizikinis Astravo atominės jėgainės paleidimo procesas. Vis dėlto energetinis paleidimas su gamyba kol kas yra planuojamas tik šių metų pabaigoje. Bendrovės „Splius“ darbų saugos vadovas Povilas Kiznis teigia, jog „Pakrovus kurą į elektrinę, ji jau tampa branduoliniu objektu ir bet koks neatsakingas veiksmas gali sukelti avariją.“

Foto galerija:

Astravo atominėje elektrinėje veiks patobulinta senojo rusiško reaktoriaus versija - AES-2006. Senasis (RBMK tipo) reaktorius veikė Černobylio ir Ignalinos atominėse elektrinėse. 1986 m. įvykusi Černobylio atominės elektrinės katastrofa turėjo lemiamą įtaką sprendimui Europoje uždaryti visus sovietinio RBMK tipo reaktorius.

Viena iš priežasčių, kodėl teko uždaryti Ignalinos atominę jėgainę ir buvo Europos sąjungos tvirtinimas, jog elektrinė nėra pakankamai saugi. Tad Lietuvai stojant į ES, buvo iškelta sąlyga uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Tad galima tikėti, jog šis reaktorius, kuris veiks Astravo elektrinėje, bus žymiai saugesnis.

Prisimenant 2011 metų incidentą Fukušimos branduolinėje jėgainėje, galima teigti, jog branduolinės jėgainės lokacijos pasirinkimą lemia ir seisminis faktorius. Nors Fukušima buvo laikoma viena saugiausių elektrinių, tačiau žemės drebėjimas ir cunamis sutrikdė reaktorių aušinimo sistemų darbą, kuris neatstatytas iki šiol. Tad, akivaizdu, jog seisminės zonos turi išskirtinai didelę įtaką sklandžiam jėgainės veikimui.

Kadangi Baltarusijos žemės nekelia didelio seisminio pavojaus, turbūt didžiausią įtaką atominės elektrinės pasirinkimui turėjo politika. P. Kiznio teigimu, „90 procentų investicijų į Astravo elektrinės statybas yra gauti iš Rusijos ir tik 10 procentų iš Baltarusijos. Tad ir didžiausias spaudimas kuo greičiau pradėti darbą yra iš Rusijos pusės.“

Pasiruošimo dar trūksta

Licenzijai gauti yra atliekami įvairūs testai: seisminiai, gamtinių sąlygų, kritinių situacijų. Tačiau Siekiant paspartinti jėgainės paleidimo darbus, Baltarusijos ekstremaliųjų situacijų ministerijos sprendimu buvo pakeistas branduolinių elektrinių licencijavimo procesas: Vietoj bendros licencijos buvo išduodami leidimai atskiriems etapams. Peršasi išvada, kad pilnam reaktoriaus paleidimo procesui nėra iki galo pasiruošta, yra pasiruošta tik pirmam veiksmui – branduolinio kuro užkrovimui.

Ką būtina žinoti?

Šiuo metu svarbiausia nepulti panikuoti vien todėl, jog šalia Lietuvos pradeda veikti atominė elektrinė. P. Kiznio nuomone, „Astravo atominė jėgainė tikrai yra ganėtinai saugi, o ir ten dirbantys žmonės saugodami ir save, ir kitus, darbą atliks kuo saugiau.“

Branduolinė energetika radiacinės saugos požiūriu yra vienas iš saugiausių dalykų, bet tik tol, kol neįvyksta avarija. Avarijos atveju radionuklidų debesis iš Astravo atominės elektrinės Vilnių pasiektų po maždaug 3 valandų.

Vis dėlto kiekvienas žmogus turi žinoti esmines grėsmes: įvykus avarijai, į aplinką pasklinda radioaktyviosios medžiagos, kurias išsklaido vėjas ir jos nusėda ant žemės, vandens paviršiaus. Radioaktyviosios medžiagos švitina žmones ir gyvūnus, o patekusios į organizmą, pažeidžia vidaus organus.

Būtina nepamiršti, jog iškilus realiai grėsmei, jungiamos sirenos, siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai į mobiliuosius telefonus.

Kad gautumėte laiku ir tik jums aktualią ir konkrečią informaciją apie jūsų gyvenamojoje vietoje galintį kilti pavojų, nusistatykite savo telefonus taip, kad gautumėte perspėjimo pranešimus.

Kaip elgtis branduolinės avarijos atveju?

Gyventojų apsaugos priemonės priklauso nuo to, ar branduolinės avarijos metu į aplinką pateko radioaktyviųjų medžiagų, ar yra galima išorinė ir vidinė radioaktyvioji tarša. Labai svarbu, kad gyventojai žinotų ir suprastų, kaip elgtis nutikus vienai ar kitai situacijai.

Gresiant ar įvykus branduolinei avarijai Lietuvos gyventojai būtų perspėjami sirenomis. Sirenos signalas reiškia „Visų dėmesiui“. Po šio signalo gyventojai turi skubiai įsijungti radijo imtuvą, televizorių (Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programas) ir išklausyti išsamią informaciją apie gresiantį ar kilusį pavojų bei patarimus, kokių apsaugos priemonių imtis.

Išgirdus pavojaus signalus, svarbu eiti į pastatą ir likti viduje. Labai svarbu uždaryti ir užsandarinti pastato langus, vėdinimo angas ir kitus plyšius, pro kuriuos gali patekti radiacija.

Plastikinių langų ir durų papildomai sandarinti nereikia, jie ir taip pakankamai sandarūs, reikia tik sandariai uždaryti.

Geriausia slėptuvė – sandariai įrengtas rūsys. Taip pat svarbu pastoviai sekti informacinius pranešimus per radiją ir televiziją.

Jeigu esate lauke, nosį ir burną užsidenkite audiniu, nelieskite jokių daiktų ar nuolaužų bei skubiai eikite į artimiausią pastatą.

Tačiau baimintis nereikėtų, gyventojų apsauga branduolinės avarijos atveju jau yra suorganizuota: numatytose teritorijose bus teikiamos konsultacijos, gyventojų informavimas, jodo profilaktika.

Gyventojų evakuacija įvykus branduolinei avarijai

Gresiant branduolinei avarijai, Astravo atominėje elektrinėje būtų nedelsiant evakuojami gyventojai iš prevencinės apsaugomųjų veiksmų zonos 30 km spinduliu nuo Baltarusijos arba Ignalinos atominių elektrinių. Gyventojai iš kitų teritorijų evakuojami iki radionuklidų patekimo į aplinką arba praslinkus radioaktyviajam debesiui, atsižvelgiant į prognozuojamą avarijos mastą, atliktų matavimų vertinimus, meteorologines sąlygas ir kitus veiksnius.

Jodą gerti tik sulaukus rekomendacijų

Radiacinės saugos centro pateiktais duomenimis, kalio jodido tabletes patartina vartoti ne anksčiau kaip 24 valandos iki žmogui patenkant į aplinką, kurioje yra radioaktyviojo jodo. P. Kiznis sako, jog „Savavališkai vartoti jodą, tai tas pats, kaip gerti paracetamolį nepasimatavus temperatūros.“ Taigi rekomenduojama jodą vartoti galima tik rekomendavus Sveikatos apsaugos ministerijai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt