Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
pixabay.com nuotr.
Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt
Šalies spaudoje vėl pasirodė straipsnis apie mūsų šalies pilietės Gražinos Leščinskienės gyvenimo tragediją – Norvegijoje iš jos šeimos prievarta buvo atimtas sūnus. Apie šios šeimos tragediją savo nuomonę jau esu rašęs pajūrio spaudoje.
Bet mūsų valdžia dėl paprastų žmonių sielvarto nesuka sau galvos, o užsienio reikalų ministras L. Linkevičius tuo metu bendraudamas su Norvegijos ambasada teigė esą nebuvo priežasčių. „Jos išgalvotos arba nebuvo tokios, dėl kurių reikėtų kelti konfliktą“, – prisipažino L. Linkevičius. Deja, mūsų šalies pilietė G. Leščinskienė neteko savo sūnaus 2015 m. Vis dėlto esant tokioms sąlygoms sūnaus mama, gyvenanti Norvegijoje, sako, jog per penkerius metus niekas nepasirūpino, kad lietuvių kalbos mokytojas vaiką, gyvenantį norvegų šeimoje, mokytų lietuviškai. Tame pačiame straipsnyje pateiktas Lenkijos valstybės konsulo S. Kovalskio elgesys, kuris atseit padėjęs pusantro šimto lenkų šeimų vaikų sugrąžinti į Lenkiją pas gimdytojus. Pats konsulas prarado darbą Norvegijoje ir išprašytas iš šalies, tačiau Lenkijos valdžios už šį žygdarbį jį apdovanojo ordinu. Kiek lenkų šeimų tapo laimingų!
„Jeigu Lietuvos institucijos būtų norėjusios padėti, šiandien gyventume kitaip“, – tvirtina G. Leščinskienė. Artėja rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Tokie politikai, kurie negina mūsų šalies piliečių, turi palikti atsakingas pareigas. O politikai, žvejodami balselius į Lietuvos Seimą, turi atsigręžti į žmones ir taip besielgiančius politikus, saugojančius tik savo mundurą, stumti kuo toliau nuo valdžios vartų. Tiesiog tegu tokie politikai atsiduria politikos patvoryje, juk reikia vienąkart nušluostyti motinų, netekusių savo vaikų, ašaras. Mano nuomone, norvegų vaikų teisių tarnyba „Barnevernet“ nėra neįveikiama, juk ne karo metas, kad vaikų mamos, močiutės lietų ašaras. Deja, šios „principingos“ vaikų tarnybos pavyzdžiu bandė tokią tvarką įvesti ir Lietuvoje, bet laiku gavo „per snapą“.
Albinas KLIZAS, Publicistas, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys