Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Roma JonikienėŠaltinis: Etaplius.lt
Susimąstęs, kas paslėpta po super žodžio reikšmę įgavusio daiktavardžio „žvaigždė“, gal ir nebenorėtum, kad taip vadintų. Juk tai užgesęs dangaus kūnas, juoda skylė, kuris vis dar žiba ir žibės gal 10 milijardų metų.
Bet kelių žvaigždžių pavadinimų žinome, kokias atpažįstame? Ko gero, vargiai dangaus skliaute surasčiau du žinomus kūnus… Man ir nereikia dangaus kūnų žinoti, nes nuo praeitos savaitės pati esu žvaigždė, nes mane rodė televizija. Žaidžiau teleloto žaidime, bet nesėkmingai.
Vieną naudingą tiesą prodiuseris pasakė – bent kartą pakliuvęs į TV – esi žvaigždė, nes bet kada, bet kokiame kontekste, reklamoje, pertraukėlėje tavo veidą gali rodyti ir rodyti, o pasakytas frazes kartoti. Liepė visiems iškelti rankas į viršų ir sušukti „Aš žvaigždė!“ Su visais kartu sušukau.
O kai draugėms norėjau pademonstruoti, kaip reikia stovėti (kojos pečių plotyje), ir pergalingai iškėlus rankas garsiai ir išraiškingai sušukti „Aš žvaigždė!“ – susimaišė raidės ir šveplai suburbuliavau kaži kaip „zagzdė“… Reikia keisti šūkį, bet keisti protingai, negalima šaukti „Aš mėnulis“, nes nepavykus sušukti, nuskambės „Aš nulis“. Geriausia šaukti „Aš saulė“. Man patiktų.
Pasakysiu jums atvirai – būti žvaigžde reikia įprasti, kai įpranti jau ir norisi, kad atpažintų
Daugiau Roma Jonikienė šeštadienio, vasari 8 d., VIENYBĖJE
vienybe-sestadieniais.jpg