Artimųjų finansiškai remti nebegali kas dešimtas lietuvis

Lietuva

Pexels nuotr.

Miglė MisiūnėŠaltinis: ELTA

343513

Kas dešimtas (10 proc.) lietuvis teigia nebegalintis finansiškai remti savo artimųjų taip, kaip anksčiau, atskleidė „Citadele“ banko inicijuotos apklausos rezultatai. Tiesa, kitose Baltijos šalyse dėl dabartinės ekonominės padėties, artimiesiems padėti negali kas penktas – 20 proc. estų ir 21 proc. latvių.

Respondentų buvo klausiama, kaip dabartinė ekonominė padėtis pakeitė jų galimybes finansiškai remti šeimos narius, giminaičius ar draugus, išskyrus savo nepilnamečius vaikus. Toliau remiantys artimuosius finansiškai nurodė 21 proc. lietuvių, 27 proc. latvių ir 20 proc. estų respondentų. Remiantys toliau didesnėmis sumomis nurodė 2 proc. lietuvių, 3 proc. latvių ir 1 proc. estų apklaustųjų.

„Ekonomikos temperatūra Baltijos regione ir toliau skiriasi, tačiau situacija keičiasi. Lietuvos ekonomika lieka stipriausia visame Baltijos regione, ką patvirtina ir puikus (+3,6 proc.) Lietuvos BVP augimas ketvirtą 2024 m. ketvirtį. Lietuvos ekonomiką skatina ir eksportuojanti pramonė, ir vidaus prekyba, o pastaruoju metu – statybų ir NT sektoriai, kur atsigavimą skatina sumažėjusios palūkanos“, – sako „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Apklausos duomenimis, patys gaunantys paramą iš kitų nurodė beveik kas dešimtas apklaustasis (7 proc. lietuvių, 8 proc. latvių ir 9 proc. estų), o gavę prašymų padėti, bet negalintys to padaryti dėl savo finansinės padėties nurodė 5 proc. lietuvių ir estų bei 4 proc. latvių respondentų.

Niekam neteikiantys finansinės paramos nurodė penktadalis respondentų (21 proc. lietuvių, 19 proc. latvių ir estų), o 32 proc. lietuvių, 20 proc. latvių ir 25 proc. estų respondentų teigė, jog aplinkiniams finansinės paramos nereikia.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės ir tikisi 3,0 proc. augimo. O Estijai ir Latvijai prognozuojamas kuklesnis, atitinkamai, 1,5 ir 2,2 proc. sieksiantis augimas.

Pasak ekonomisto Nerijaus Mačiulio, Lietuvoje turėtų augti ir vidutinis darbo užmokestis, tačiau infliacija taip pat neatsiliks: prognozuojama ir jos augimas.

„Atlyginimų augimas nelėtėja, realus darbo užmokestis nemažės, prognozė vidutiniam darbo užmokesčiui gerėja iki 9,4 proc. Mažiau teigiama prognozė yra įsibėgėjanti infliacija. Pavasarį ji turėtų pasiekti 3 proc., vasarą ir 3,5 proc. Tam įtakos turi maisto kainų augimas, kurios dar turėtų kilti apie 1 proc. per šiuos metus. Paslaugų kainos turėtų augti iki 6 proc.“, – prognozuoja N. Mačiulis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt