Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Geralt nuotr.
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas šiame naujų technologijų ir mokslinių atradimų amžiuje – itin svarbi visuomenės sveikatos problema. Nors hipertenzija pasitaiko ganėtinai dažnai ir yra lengvai nustatoma, šią ligą pažaboti nėra paprasta.
Gali baigtis infarktu
Anot šeimos gydytojos Audronės Jakutienės, širdies ir kraujagyslių ligomis skundžiasi daugelis. Dažniausiai ir lengviausiai nustatoma liga – arterinė hipertenzija. Įvairiose šalyse hipertenzija yra paplitusi nevienodai. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, jos paplitimas yra vienas didžiausių.
Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jeigu spaudimas per didelis, pakenkiama kraujagyslių sienelėms, didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika. Kairysis skilvelis yra pagrindinė širdies „pompa“, o hipertenzija – padidėjęs arterinis pasipriešinimas, kurį jam reikia nugalėti. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta – ilgainiui gali atsirasti ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmių.
A. Jakutienė sako, kad aukštas kraujospūdis – ganėtinai apgaulinga liga, nes ilgai nepasireiškia jokių simptomų. Hipertenzija neretai nustatoma atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Todėl iš visų ligonių, kurių kraujospūdis padidėjęs, tik pusė apie tai žino. Iš žinančiųjų gydosi tik dalis ir tik dalis iš jų tai daro teisingai.
tunstall-nuotr-7118647913-270ce1842a-o.jpg
Jaunystė – ne panacėja
Anot gydytojos, žinoti savo spaudimą turėtų kiekvienas, o jeigu sergate hipertenzija, jį reiktų sekti ir kontroliuoti. Kaskart matuojant kraujo spaudimą, būtina atminti, jog tai nėra pastovus dydis – jis kinta per dieną, po fizinio krūvio ir pan.
Arterinė hipertenzija – liga visam gyvenimui, tad gerti vaistų būtina taip, kaip paskyrė gydytojas. Kraujo spaudimui nukritus, negalima neišgerti gydytojo paskirtų vaistų. Galbūt tuo kartu reikia sumažinti paskirto vaisto dozę, tačiau manyti, jog vaistai nebūtini – klaidingas įsitikinimas. Gydytojas gali paskirti ne vieną, o kelias vaistų rūšis, kurių pasirinkimas šiuo metu yra ganėtinai platus.
Padidėjus kraujo spaudimui, žmonės neretai skuba kviesti greitąją medicinos pagalbą. A. Jakutienė sako pastebėjusi, jog dažnai tai būna netikslinga. Tik vaistais pažabosite kraujo spaudimą. „Yra greito veikimo vaistų. Kaip ir kokius juos vartoti, turite būti aptarę su jus gydančiu gydytoju, – pataria medikė. – Gydant hipertenziją, skubėti reikia lėtai, elgdamiesi priešingai, daugiau sau pakenksite, nei pagelbėsite.“
Kraujo spaudimą kartkartėmis reikėtų pasimatuoti ir jauniems žmonėms. Dėl aukšto kraujospūdžio sustorėja širdies raumuo, ima blogiau funkcionuoti smegenys, ilgainiui gali išsivystyti širdies infarktas, smegenyse – insultas. Susiaurėjusios kraujagyslės gali tapti inkstų veiklos nepakankamumo priežastimi. Padidėjęs kraujospūdis ypač pagreitina aterosklerozės vystymąsi tiems žmonėms, kurių kraujyje yra per daug lipidų, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu. „Būtina įvertinti hipertenzijos grėsmę, o ne numoti ranka, manant, jog tai – tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai“, – perspėja gydytoja.
Profilaktika būtina pasirūpinti patiems
Arterinio kraujospūdžio mažinimas įvairiais vaistais yra tik viena hipertenzijos profilaktikos grandis.
Kenčiantiesiems nuo hipertenzijos A. Jakutienė pataria kuo skubiau atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, piktnaudžiavimo kava, energiniais gėrimais, alkoholiu. Būtina iš esmės pertvarkyti savo gyvenimo būdą, sureguliuoti darbo ir poilsio režimą, kiek įmanoma pažaboti stresą, daugiau dėmesio skirti mitybai.
Dažnas lietuvis ne tik mėgsta riebiai pavalgyti, bet ir persūdo maistą. Iki šiol vyrauja įsitikinimas, jog tik tokiu būdu galima išryškinti maisto skonį. O iš tiesų tai tėra netinkamų mitybos įpročių problema.
Tyrimais įrodyta, kad per didelė kūno masė yra nepriklausomas rizikos faktorius hipertenzijai atsirasti. Fiziniams pratimams kiekvienas turėtume skirti nors pusvalandį. Nebūtina save prievartauti. Tai gali būti maloni veikla: spartus pasivaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, plaukimas ir kt. Sportuojant gerėja savijauta, mažėja svoris, stiprinama širdis.
Alkoholis yra savarankiškas hipertenzijos rizikos faktorius, nesusijęs su amžiumi, tačiau svarbu tai, jog žmogus gali pats su šiuo įpročiu kovoti.
Jeigu jūsų spaudimas linkęs būti mažesnis, taip pat turite laikytis griežtesnės dienotvarkės – daugiau judėti, kas rytą praustis po kontrastiniu dušu. Kraujo spaudimą gali pakelti stipri juoda arbata, kava.