Armėnijos istorija ir kasdienybė A. Stanevičiaus fotografijose

Šiauliai

Laima JuzulėnienėŠaltinis: Etaplius.lt

11663

Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekoje eksponuojama Lietuvos fotografų sąjungos nario klaipėdiečio Antano Stanevičiaus paroda „Armėnija Ararato akyse“. Nespalvotose ir spalvotose fotografijose užfiksuotas ankstesniųjų ir šių laikų armėnų gyvenimas. Parodą vienija 3 pagrindinės temos: pirmosios pasaulyje krikščioniškosios valstybės tikėjimas, raštas, dailė.

Foto galerija:

Antanas Stanevičius keturis kartus lankėsi Armėnijoje, kurios teritorija IX–VI amžiuje prieš Kristų priklausė Urartu karalystei. Nuo pirmosios kelionės 1981 metais Armėnija žurnalistui tapo nuolatinio domėjimosi šalimi, apie ją rašė reportažus, vertė armėnų rašytojos Eldos Grin apsakymus, susirašinėjo su draugu dailininku Serovbe Darbinianu. Pažintis su armėnų kultūra tęsėsi ir bendraujant su Klaipėdoje gyvenančiais armėnais, dalyvaujant jų organizuojamuose Armėnijos istorinių datų minėjimuose.

„Armėnams Araratas yra širdyje, tačiau tikrovė tokia, kad jis – už valstybės sienos. Leninas, Trockis ir kiti bolševikai pagal Brest Litovsko sutartį lėmė taip, kad genocidą patyrusi armėnų tauta netektų Ararato ir kitų istorinių etninių žemių, šiandien nusėtų armėnų bažnyčių, chačkarų, duženų.

Jeigu atsitiktų taip, kad nebegalėčiau gyventi Lietuvoje, stengčiausi apsigyventi Armėnijoje. Faktas, kad Lietuvoje įsikūrę nemažai armėnų, liudija, kad mūsų šalyje vis dėlto geriau, negu mažame dabartinės Armėnijos valstybės plotelyje (29 743 km²), likusiame po visų karų.

Tarp lietuvių ir armėnų yra tiek daug dvasinio panašumo, nors istorija ir kultūra labai jau skirtingos: lietuvių karalius Mindaugas apsikrikštijo 1251 m., o Armėnijos karalius Trdatas jau 301 metais apsikrikštijo ir paskelbė pirmąją pasaulyje krikščioniškąją valstybę. Mūsų pirmoji knyga išspausdinta 1547 metais, panašiais laikais kūrėsi armėnų spaustuvės, skleisdamos jau 405 metais Armėnijos apaštališkosios bažnyčios vyskupo Mesropo Maštoco sukurtą raštą, vartotą akmenyse ir pergamentuose.

Mus vienija praradimų skausmas, gyvybingumas, siekis nepasiduoti, neištirpti, gyventi ir kurti! Ir sau, ir pasauliui“, – taip parodą pristato fotografas Antanas Stanevičius.

Paroda eksponuojama III aukšto galerijoje iki rugpjūčio 31 dienos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt