PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2024 m. Rugsėjo 11 d. 13:32

Ariogaloje įamžintas Tado Daugirdo atminimas: atidengtas paminklas iškiliam kraštiečiui

Raseiniai

Etaplius.LTŠaltinis: VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija


317986

Rugsėjo 5 d. Ariogaloje iškilmingai atidengtas paminklas žymiam kraštiečiui – archeologui, dailininkui, muziejininkui ir visuomenininkui Tadui Daugirdui (1852–1919). Ši išskirtinė asmenybė savo gyvenimu ir darbais reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūros, istorijos bei tautinės simbolikos formavimo, ypač svariai prisidėdamas prie Lietuvos trispalvės kūrimo.

Tadas Daugirdas 1870–1872 m. studijavo Sankt Peterburgo, o 1872–1876 m. – Miuncheno dailės akademijose. Nuo 1907 m. dirbo konservatoriumi Kauno miesto muziejuje, o 1909 m. tapo direktoriumi. T. Daugirdas muziejui dovanojo didelį archeologinių ir etnografinės medžiagos rinkinį.

1910–1914 m. aktyviai dalyvavo lietuvių dailės parodų organizavime Kaune, o Pirmojo pasaulinio karo metais rūpinosi muziejaus išsaugojimu ir parašė išsamų dienyną apie kaizerinės okupacijos laikotarpį. Jo straipsniai pasirodydavo periodiniuose leidiniuose, tokiuose kaip „Draugija“, „Viltis“, „Lietuvos ūkininkas“, „Lietuva“ ir kt. Net per karo metus periodinėje spaudoje pasirodė daugiau nei 130 jo publikacijų.

Būdamas nuoseklus mokslininkas ir sistemingas tyrinėtojas, T. Daugirdas sistemingai tvarkė archeologinę medžiagą, rašė tyrinėjimų dienoraščius ir juos iliustravo. Jis registravo Lietuvos kultūros paminklus, tyrinėjo kapinynus, piliakalnius bei kitus istorinius objektus įvairiose šalies vietovėse. T. Daugirdas taip pat paliko nemažai tapybos darbų, iš kurių išsiskiria „Auštant“, „Dubysa“, „Pūga“, „Kiemas“ ir kiti kūriniai. Jis kūrė bažnyčių vitražus, spektaklių dekoracijas bei kostiumus, projektavo Lietuvos miestų herbus. 1917 m. Daugirdas dalyvavo komisijoje, kuri kūrė lietuvišką vėliavą. Būtent jis pasiūlė šalia raudonos ir žalios spalvos įtraukti geltoną, kas vėliau tapo esmine vėliavos dalimi.

Paminkle Tadui Daugirdui vaizduojamas Daugirdų šeimos herbas – gulbė, o pats paminklas primena baltų papuošalą – lankinę segę, simbolizuojančią archeologiją ir meną, lydėjusius T. Daugirdą visą gyvenimą. Paminklo kompozicijoje dominuoja vertikali obelisko forma. Paminklo atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir T. Daugirdo proanūkis Adam Dowgird, atvykęs iš Lenkijos. Jis džiaugėsi ir padėkojo, kad Raseinių krašte puoselėjama ir įamžinama Daugirdų šeimos atmintis. Paminklo autorius – skulptorius Marius Norkus.

Prie projekto įgyvendinimo prisidėjo Raseinių rajono savivaldybė (3000,00 Eur). Skulptūrą finansavo Raseinių kredito unija KREDA (1000,00 Eur), likusią sumą padengė VšĮ „Atrask Raseinius“, bendra projekto vertė – 10 000,00 Eur. Dėkojame Ariogalos miesto seniūnijai ir seniūnui Sauliui Buivydui bei Raseinių rajono savivaldybės vyr. architektui Armandui Mockui už pagalbą įrengiant paminklą.