Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Arboristai – pačioje Baranauskų beržo viršūnėje, kuri nuo šiol žaliuos žemiau ir tankiau. T. Kontrimavičiaus nuotraukos.
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Kelias valandas Anykščiuose, šalia Antano Vienuolio memorialinio namo-muziejaus, padirbėję Suvalkijos arboristai vėl atitolino Baranauskų kiemo beržų senatvę.
Mažosios bendrijos „Arbovita“ komanda, stebinti paminklinių medžių būklę, šį kartą suteikė būtinąją pagalbą tiems medžiams, kurie, palikti likimo valiai, dėl solidaus amžiaus nebežaliuotų nė kelerių metų.
Rašytojų kalnelio beržai turi savo istoriją – apie 1875 m. po tremties iš Sibiro grįžę A. Baranausko broliai Anupras ir Jonas čia pasodino 12 beržų, tiek, kiek metų Sibire išbuvo. Iki šių dienų išliko tik trys medžiai, bet pavasarį sulapos jau tik du. Vidurinysis beržas, 2017-ųjų vasarą vėtrų išlaužytas, šiemet vasarą visiškai nudžiūvo. Šiuo metu smalsuoliams pasižiūrėti laikinai paliktas tik genių kapojamas ir įvairiais grybais apaugantis jo stuobrys.
Antrasis, kiek tolėliau nuo rašytojo namo, dar gana neblogai gyvuoja, arboristai šįkart tik pašalino kelias aplaužytas jo šakas. O štai arčiausiai namo išlikęs beržas – daugiausiai dėmesio reikalaujantis: stipriai pasviręs, sutrūkęs, bet vis dar labiausiai gyvybingas.
Mažosios bendrijos „Arbovita“ vadovas Renaldas Žilinskas patenkintas, kad jam visuomet kliūna sudėtingi, profesionalių žinių reikalaujantys darbai. Neseniai rimtu iššūkiu jam tapo profesionaliai performuoti Lukiškių aikštės liepų lajas Vilniuje, dabar – atgaivinti beržą, kuris pagal savo amžių jau seniai galėjo būti nulūžęs ir sunykęs.
Anykščiuose, A. Vienuolio sodyboje, „Arbovitos“ komanda dirbo ir prieš penkerius metus, kai 2013-ųjų vasarą šiek tiek sumažino pasvirusiojo beržo lają, kad medis lengviau galėtų pakelti savo naštą. Trūkusį kamieną specialistai tuomet rekomendavo suveržti plieniniais lankais, reguliariai keičiant suveržimo lankų vietas, kad jie neįaugtų į žievę.
„Pagaliau mūsų darbo rezultatai išryškėjo – beržas pradėjo formuoti antrinę lają. Todėl šiemet atsirado galimybė dar labiau palengvinti jo naštą – sumažinti lajos aukštį, kad padidėtų šio medžio galimybės atlaikyti vėjų atakas.
Dabar keletą metų ir vėl jį stebėsime, kol susiformuos nauja laja žemesniame aukštyje. Tikimės, kad taip pažemintas beržas, kuriam dabar apie 150 metų, dar ilgai rymos“, – apie galimybes pailginti paminklinio medžio amžių pasakojo R. Žilinskas. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacija.