Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
ELTA nuotr.
Stasys PuščiusŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.
Visiškai arti ta diena, kada mes, visi piliečiai rinksime savo valstybės Prezidentą, bei dalyvausime referendume. Smagu jausti tai, kad tu gali laisvai išreikšti savo valią. Bet ar visada taip buvo?
Aš gerai prisimenu rinkimus po karo, kada visi buvo priversti gyventi pagal Stalino konstituciją. Tai buvo priverstiniai rinkimai, į kuriuos varyte varė. Prisimenu rinkimus 1946 m. į taip vadinamus TSRS Aukščiausiąją Tarybą ir į Lietuvos TSR 1947 m. Tarybą. Aš, žinoma, nedalyvis rinkėjų buvau, nes man buvo tik 10 m., bet labai gerai prisimenu anuos laikus.
Ištempęs ausis klausydavausi suaugusiųjų kalbų. Bazilionų miestelije rinkimai vyko gražiame pastate, kuriame buvo paštas ir mokykla. Kiek girdėjau, pastatas buvo atimtas, kaip tada madoje buvo vadinti /nacionalizuotas/. O to pastato savininkas buvęs Karmanas, tą aš girdėjau pasakojant mokyklos sargo ir pečkurio Spudulio.
Kiek teko girdėti, Karmanas buvo jau miręs, ar tiesiog nužudytas. Gerai prisimenu, kaip stribai atsinešė kulkosvaidžius ir automatus. Mat bijojo, kad neužpultų taip vadinami /miškų broliukai/. Atėjusiems balsuoti pasirinkimo nebuvo. Paprasčiausiai balsuojantis turėjo paėmęs biuletenį, net nežiūrėdamas į jį, nunešti ir įmesti į balsadėžę.
Argi galime palyginti anų metų rinkimus, su mūsų laisvos Lietuvos. Ir labai kaip kas mano klaidingai, kad, atseit, dabar rinkimai yra klastojami. Žinoma, gali būti tokių atvejų, bet labai retai. Vis dėlto, piliečiai gali laisvai išreikšti savo pasirinkimą.