Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Eltos nuotr.
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Atšalus orams didėja sergamumas peršalimo ligomis, vis daugiau žmonių, kurie kosėja, čiaudo, kitiems pakyla temperatūra, skauda galvą, todėldažnai griebiamasi medikamentų,o neretai ir antibiotikų. Antibiotikai (gr. anti – prieš, biotikos – gyvybinis) yra vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša.
Antibiotikais pastaruoju metu yra vadinamos ne tik natūraliu būdu iš mikroorganizmų, gyvulių ar augalų gautos, bet ir sintetiniu būdu pagamintos antibakterinės medžiagos. Neracionalus, neprotingas antibiotikų vartojimas, bandymas virusines ligas gydyti antibiotikais išnaikina normalią žmogaus organizmo mikroflorą (žmogui reikalingas gerąsias bakterijas), skatina bakterijų mutacijas ir atsparumo antibiotikams atsiradimą. Sergant virusine infekcija, antibiotikai gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Labiausiai paplitusius peršalimo simptomus, gerklės skausmą (išskyrus streptokokinę anginą), kosulį, bronchitą ir gripą sukelia virusai. Dažniausios bakterinės infekcijos: streptokokinė angina, ausų, šlapimo takų, sinusų infekcijos.
Labai kenksmingas reiškinys yra ligonių savigyda antibiotikais. Negalima antibiotikų vartojimo nutraukti savo nuožiūra anksčiau laiko, negalima jų vartoti ilgesnį laiką, negu paskyrė gydytojas, nevartoti antibiotikų likučių, niekada nesidalinti antibiotikais su kitais asmenimis, dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, praktikuoti tinkamą maisto higieną, skiepytis reikiamu metu.
Gydytojas, prieš skirdamas antibiotiką, turi būti tikras, kad infekciją sukėlė bakterija. Nuo 2016 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis yra kompensuojamas greitojo A grupės beta hemolizinio streptokoko antigeno nustatymo testo atlikimas 2–7 metų vaikams, susirgusiems viršutinėmis kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Testas atliekamas norint nustatyti, ar asmuo yra streptokoko bakterijos, sukeliančios įvairias ligas (tonzilitą, faringitą, laringitą, nazofaringitą ir kitas ligas, galinčias pasireikšti sunkiomis formomis jų negydant), nešiotojas arba siekiant išsiaiškinti infekcijos kilmę, kuri gali būti bakterinė ar virusinė. Streptokoko antigeno nustatymo testas šeimos gydytojams suteikia galimybę nustatyti sukėlėjus, įsitikinti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti be jų.
Bakterijų atsparumas antibiotikams auga grėsmingai ir dideliais tempais visose srityse, visame pasaulyje, dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo. Atsiranda nauji atsparumo mechanizmai ir visuotinai kasdien plinta, mažindami įprastų infekcinių ligų gydymo galimybes. Be veiksmingų antibiotikų vis sunkiau gydyti tokias infekcijas, kaip pneumonijos, tuberkuliozė, kraujo užkrėtimai ir gonorėja. Be skubių veiksmų pasaulis sugrįš į erą be antibiotikų, kai įprastinės infekcijos ir sužeidimai, kurie buvo gydomi dešimtmečiais, gali tapti mirtinais.
Rima Razguvienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento Plungės skyriaus vedėja