Ar tavo gyvenimas suteikė džiaugsmo kitiems?

Šiauliai

Lyderis. „Man tai yra tas žmogus, kuris palydi. Į tobulėjimą, į gražesnį save“, – sako D. Grapskytė, paklausta, ką jai reiškia lyderio sąvoka. Laimos Beržinytės Gulbinienės nuotr.

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

111485

Šiaulių bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatorės Dianos Grapskytės socialinio tinklo profilis pasitinka dviem klausimais: „Ar atradai gyvenime džiaugsmą? Ar tavo gyvenimas suteikė džiaugsmo kitiems?“ Kai susitinkame, teiraujuosi jos – kuris klausimas svarbesnis. „Antras, aišku. Bet jo nebūtų be pirmojo“, – šypsodamasi atsako ji. Su D. Grapskyte kalbamės apie lyderystę, gyvenimą pakeitusias žydras benamio akis ir Naujųjų metų pažadus, pavirstančius į dulkes.

Teisdami žmogų, nebematome jo esmės

– Lapkritį dalyvavote Pasaulinėje lyderystės konferencijoje, kuri vyko Vilniuje. Ką iš jos parsivežėte?

– Ši konferencija organizuojama jau dvidešimt metų. Jos ištakos glūdi JAV, nes būtent amerikiečiai sugalvojo, kad žmones galima pasiekti, nenaudojant didelių kaštų: konferencijoje vaizdo formatu transliuojami pranešimai, kuriuos skaito aukščiausios prabos pasaulio lyderiai. Ir kalba jie apie tai, kas mane labai traukia – apie vertybinius dalykus. Vertybės versle neįkainojamos – jeigu teisingai jas nusistatome, galime judėti į priekį, o rezultatas ateina ne kaip sėkmė, bet kaip pasekmė.

– Kokios yra jūsų vertybės versle?

– Pagrindinė – pagarba žmogui. Ne mažiau svarbus ir jo vertės stiprinimas. Visada galime kitame žmoguje pastebėti tai, kas padėtų jam augti, skleistis. Potencialo turime visi, tas grūdas, tas perlas yra kiekviename žmoguje. Tik kartais labai sunku patiems jį atrasti. Bet juk todėl ir esame vienas dėl kito sukurti – kad padėtume sukurti gražiausią savo versiją.

– Lyderis – kokį žmogų apibrėžia ši sąvoka?

– Kiekvienas turi savo nuomonę, bet man tai yra tas žmogus, kuris palydi. Į tobulėjimą, į gražesnį save. Kartu tai žmogus, kuris daro įtaką. Bet kalbu ne apie direktyvią įtaką, kai tau nurodoma, ką daryti. Ne. Mano pačios lyderiai yra tie, kuriuos užtenka stebėti arba tiesiog būti šalia jų.

Beje, didžiausią įtaką man padarė du žmonės ir jie abu yra benamiai. Vieną jų, Seržą, sutikau prieš dešimt metų Belgijoje. Savanoriavau vienoje bendruomenėje, jis į ją atvažiuodavo ir kiekvieną kartą manęs klausdavo: „Diana, ar tu džiaugiesi, mane matydama?“ Aišku, iš pradžių aš nesidžiaugiau (šypsosi). O po to Seržas tapo labai geru mano draugu ir aš supratau, kad tas jo paprastas ir primityvus klausimas yra šauksmas, kurį mes kiekvienas nešiojamės savo širdyje: kad džiaugtumėmės, vieni kitus sutikę, kad vertintume tuos susitikimus.

20190923-193052.jpg

– Kokia antrojo benamio istorija?

– Jo vardo nežinau – tai buvo netikėtas susitikimas.

Mėgstu sau kelti įvairius įsipareigojimus ir prieš keletą metų per adventą įsipareigojau neteisti žmonių. Vieną vakarą ėjau namo ir pamačiau, kaip prieš mane rėkaudamas atlinguoja girtas vyriškis. Aš, kaip įprasta tokiais atvejais, nutaisiau marmurinį veidą ir nusisukau – suprask, tai manęs neliečia. O tada pamačiau krūmą su raudonomis uogomis ir tarsi išgirdau balsą, sakantį man: „Kodėl apsimetinėji, kodėl negali praeiti pro šitą žmogų, jo nenuteisusi, nesurūšiavusi, nepadėjusi į lentyną?“ Man pasidarė taip gėda... Atsisukau į tą vyriškį ir pradėjau eiti jo link su nuoširdžia šypsena. Kai jis priartėjo prie manęs, sustingo, nuo jo veido dingo visas gašlumas. Jis pažiūrėjo man į akis ir pasakė: „Linkiu jums viso ko geriausio.“ Atsakiau jam tuo pačiu.

Aš niekada nepamiršiu žydrų to vyriškio akių. Tai buvo akimirka, kai supratau, kas įvyksta, kai teisiame žmones, kai klijuojame jiems etiketes. Tuomet mes nebematome žmogaus esmės.

– Ar, vaikštinėdama Šiaulių gatvėse, dar buvote kada nors jį sutikusi?

– Ne.

kh1a8473.jpg

Kaip nuostabu džiaugtis kito sėkme

– Prieš tapdama „Verslios Lietuvos“ bendradarbystės centro „Spiečius“ koordinatore, buvote pedagogė. Netikėtas virsmas...

– Dėl to sulaukiu ir nuostabos, ir įdomių klausimų. Daugelis žmonių yra pilni stereotipų, kaip turi atrodyti, kaip turi kalbėti mokytoja.

Tačiau manęs pačios visiškai nestebina, kai žmogus radikaliai pakeičia savo gyvenimo kryptį. Kai kalbu su jaunimu, labai dažnai jų klausiu: „Ar esate patenkinti savo gyvenimu?“ Tuomet seka antras klausimas: „Kas atsakingas, jeigu esate nepatenkinti?“ Dažnai galvojame, kad įtaką šiuo atveju daro kažkas kitas – valstybė, darbdavys, partneris, bet iš tikrųjų tai tėra mūsų pačių apsisprendimas: arba liksime nepatenkinti, arba imsimės veiksmų, kad pakeistume situaciją, kuri mums nepatinka.

– Jums nepatiko pedagogika – ar todėl įvyko radikalūs pokyčiai?

– Nepasitenkinimo šiek tiek buvo, bet ne pačiu darbu, o sistema. Ne kartą bandžiau inicijuoti joje pokyčius, bet supratau, kad tai – ne mano vienos jėgoms. Tuomet pajutau norą pasukti į kitą sritį, kurioje galėčiau nuveikti kažką labiau apčiuopiamo. Iš tiesų viskas vyko po truputį. Dar būdama mokytoja, domėjausi verslu, buvau užsibrėžusi tikslą metus kasdien po dvi valandas skirti verslumo ugdymui. Po to atsirado darbas „Spiečiuje“, kuriame dūzgia bitės ir vyksta labai gerų dalykų (šypsosi).

kh1a8407.jpg

– Kokių?

– Sunku nupasakoti (šypsosi). Man smagu stebėti žmonių pokyčius versle, bet dar smagiau – asmenybine prasme. „Spiečiuje“ turime tradiciją: užbaigiant metus, dalijamės, ką per juos atradome, kokie apskritai jie buvo. Šįkart daugelis kalbėjo apie tai, kad viena didžiausių pergalių turbūt yra nugalėti save. Pavyzdžiui, viena mūsų narė turėjo viešo kalbėjimo baimę – net negalėdavo prisistatyti. Dabar ji kasdien viešai skaito po dvi paskaitas pulkams žmonių.

– Ką, besibaigiant 2019 m., būsite atradusi jūs?

– Štai mano didžiausias atradimas (Diana meiliai žvelgia į šalia žaidžiančią pusės metų Maltos bišono kalytę Kruopą, – aut. past.). Nukrypsiu, bet tai labai rimta. Kruopa pakeitė mano gyvenimą. Jau vien todėl, kad esu priversta daugiau laiko praleisti lauke, pabūti su savimi, nuraminti mintis, pailsėti. Be to, Kruopa moko mane bendravimo su žmonėmis, nes ji su jais eina į visiškai betarpišką santykį.

O profesine prasme didžiausias džiaugsmas yra tada, kai tiems žmonėms, kuriems aš padedu, sekasi. Ne taip seniai jį atradau – tiesiog atėjo suvokimas, kad yra taip nuostabu džiaugtis kito sėkme.

– Dabar ne tik peržvelgiame prabėgusius metus, bet ir kuriame tikslus ateinantiesiems. Kodėl neretai jie taip ir lieka neįgyvendinti?

– Nuo rytojaus, nuo kitos savaitės, nuo Naujųjų metų, nuo niekada... (Juokiasi.) Pokytis toks jau dalykas – jeigu atėjo noras kažką keisti, turi daryti tai čia ir dabar arba bent jau žengti mažus žingsnelius. Naujųjų metų nesureikšminu – apsispręsti dėl pokyčių savo gyvenime galime kasdien. Jeigu trūksta motyvacijos, reikėtų ieškoti tų žmonių, kurie patys keičiasi, ir kuo mažiau klausyti tų, kurie nieko nedaro, bet moko keistis kitus. Ieškokite terpės, asmenybių, kurios galėtų patarti ir įkvėpti. Bendradarbystė padeda, augina – tai kasdien matau „Spiečiuje“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt