PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Spalio 8 d. 07:51

Ar rašytojos Jolitos Skablauskaitės atminimo įamžinimas vien tik entuziastų reikalas?

Šiauliai

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


55441

Dar tik geras pusmetis praėjo nuo to laiko, kai į amžino poilsio vietą Joniškio kapinėse atgulė kraštietė rašytoja Jolita Skablauskaitė. Šiandien jos kapą jau dengia granitinė plokštė. Tačiau jei ne keturi joniškiečiai, kažin kaip čia viskas būtų. Galbūt net iki šiol apleistas ir neprižiūrimas kapas badytų akis. Ir nors rašytojos palikimas buvo padalintas keturiems paveldėtojams, nors rajone yra ne viena visuomeninė organizacija bei valdžios institucija, kurioms turėtų rūpėti iškilių kultūros žmonių atminimo deramas įamžinimas, nebekalbant jau apie elementarią tvarką kapinėse, be nebylaus pirštų baksnojimo viens į kitą nieko daugiau ir nebuvo nuveikta.

Neapsikentę tokio abejingo požiūrio į rašytojos kapą, keturi joniškiečiai kultūrininkai Ilona Osipova, Regina Briedytė, Virgita Tuminienė ir Ernestas Vasiliauskas ėmėsi iniciatyvos ir padarė tai, ką kažkas pivalėjo padaryti. Pirmiausia buvo vizualiai sutvarkyta kapavietė – surinktos vainikų liekanos, išlygintas po laidotuvių likęs žemių kalnas, kapas apsodintas gėlėmis. Į rašytojos kapo sutvarkymo procesą mielai įsijungė viena iš palikimo paveldėtojų – Lietuvos dailės muziejaus dailėtyrininkė Marija Kuodienė. Ji finansavo granitinės plokštės gamybą. Na o visus organizacinius kapavietės tvarkymo klausimus sprendė vėl tie patys Joniškio kultūrininkai, priklausantys „Žiemgalos“ draugijai. Jų rūpesčio dėka dalis jo­niš­kie­tės ra­šy­to­jos Jo­li­tos Skab­laus­kai­tės as­me­ni­nių daik­tų, bal­dų, dokumentų, rankraščių ir raižinių papildė Šiau­lių „Auš­ros“ mu­zie­jaus fon­dus.

Rašytoja Jolita Skablauskaitė išleido vienuolika knygų, iš jų – šešis romanus. 1987 me­tais Jo­li­tai Skab­laus­kai­tei pa­skir­ta An­ta­no Jo­ny­no pre­mi­ja už de­biu­ti­nę kny­gą „Tik švie­sūs paukš­čiai nak­ty­je“, 1998 me­tais – Že­mai­tės li­te­ra­tū­ri­nė pre­mi­ja už ro­ma­ną „Mė­ne­sie­nos ska­li­kas“, o 2010 me­tais ro­ma­nas „Sa­do sind­ro­mas“ sulaukė no­mi­nacijos Me­tų kny­gos rin­ki­muo­se. Neseniai pasirodė pomirtinė rašytojos novelių ir apysakų knyga „Fatum“.

Jolita Skablauskaitė – talentinga Joniškio krašto rašytoja ir poetė. Ne kasdien tokie talentai subręsta net ir derlingose Joniškio lygumose. Tad keista, kad į viešumą neiškyla jos atminimo įamžinimo polemika. Nejau tai vėl palikta entuziazmo nestokojantiems joniškiečiams – ar­cheo­lo­gui dr. Er­nes­tui Va­si­liaus­kui, li­te­ra­tū­ro­lo­gei Ilo­nai Osi­po­vai, li­te­ra­tei Re­gi­nai Brie­dy­tei ir ra­šy­to­jos pa­li­ki­mu be­si­rū­pi­nančiai jos bi­čiu­lei vil­nie­tei Ma­ri­jai Kuo­die­nei. Tiesą sakant, pastarieji brandina gražias rašytojos atminimo įamžinimo idėjas. Viena iš jų – „Žiemgalos“ draugijos iniciatyva pasirūpinti, kad gatvių sankirtoje šalia Joniškio Švč.Marijos parapijos senelių globos namų „Santara“ atsirastų rašytojos vardo skverelis, kurio akcentu taptų knygos formos suolelis. Šis skveras galėtų tapti literatūrinių susitikimų ir skaitymų vieta.

Kazimieras Šatas

Ilonos Osipovos nuotr.