Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Didžiojoje Britanijoje žaibiškai plintanti nauja koronaviruso atmaina kelia susirūpinimą – dalis regionų izoliuota, o nemažai šalių, siekdamos apsisaugoti, skubiai nutraukė skrydžius ir kitą susisiekimą. Tiesa, išlieka neaišku, kada šis pakitęs virusas pasieks Lietuvą, mat šalies laboratorijose neatliekama tyrimų, kurie galėtų tą nustatyti.
Kaip Alfa.lt informavo Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL), Lietuvoje atliekamų rutininių molekulinių tyrimų metu, kai nustatoma COVID-19 ligos diagnozė, nėra tiriama galima viruso mutacija.
Gydytojas, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas sako, kad pagrindinė šalies laboratorija galėtų atlikti tokio pobūdžio tyrimus, kurie būtų labai naudingi, siekiant efektyviau kovoti su pandemija, tačiau tam trūksta institucinio požiūrio kompleksiškumo.
„Lietuvoje nuo pat pradžių atkreipiau dėmesį į tai, kad pas mus su laboratorine diagnostika ir metodiniu vadovavimu jai labai prasti reikalai. Kai kur, toks įspūdis, esame įsitrigę akmens amžiuje, nors turime labai modernią ir brangią laboratoriją, įrengta už visų mokesčių mokėtojų pinigus, turime įrangą. Tačiau metodinio vadovavimo ir suopračio – nėra“, – aiškino S. Čaplinskas.
Apie COVID-19 mutaciją kol kas žinoma tik tiek, kad ji kelioliką kartų labiau užkrečiama nei įprasta ligos forma. Tačiau nėra patvirtintos informacijos, kad ji lemtų sunkesnę ligos eigą ar didesnį mirštamumą.
„Iš esmės viruso mutacija jau seniai žinomas dalykas. Panašu, kad šis mutavęs štamas patvirtintas, bet nėra duomenų kad jis sukeltų sunkesnę klinikinę eigą, nėra duomenų, kad skiepai gali būti ne tokie veiksmingi, ar kad būtų didesnis mirtingumas“, – apie naująjį viruso štamą kalba S. Čaplinskas.
Mediko teigimu, tai, ar virusas jau pasiekė Lietuvą nustatyti labai svarbu: tai gerokai pakoreguotų visas galimas prognozes ir pandemijos modeliavimą.
Pasak S. Čaplinsko poreikis ištirti galimas viruso mutacijas buvo kilęs jau gerokai anksčiau – kuomet šis įsisuko į kailinių žvėrelių fermas. Tačiau nei tuomet, nei dabar to nebuvo daroma.
„Kad galėtume atsakyti į klausimą, kokie COVID-19 štamai cirkuliuoja Lietuvoje, kaip suprantu, techninės galimybės yra – tam ir buvo stiprinta ir labai brangiai įrengta NVSPL laboratorija. Tačiau tokie tyrimai neatliekami. Audines kai reikėjo ištirti, negalėjo to padaryti Lietuvoje, siūlė Roterdame ar kažkur. Taip ir norisi paklausti – kurių velnių buvo sukišti tokie mokesčių mokėtojų pinigai?“ – retoriškai teiravosi medikas.
Strigę emigrantai
Siekdama apsaugoti Lietuvos piliečius, Vyriausybė sekmadienį nusprendė dešimčiai dienų sustabdyti skrydžius į Jungtinę Karalystę, Įstrigę emigrantai ir jų artimieji į Lietuvą gali būti pargabenti Vyriausybės užsakytais lėktuvais, kitas svarstomas variantas – leisti pavienius komercinius skrydžius iš šios šalies.
Ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė savo „Facebook“ paskyroje sekmadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad skrydžių ribojimas – nemaloni, tačiau būtina priemonė,
„Riboti skrydžius yra nemalonus prevencinis sprendimas. Apie naują viruso atmainą turime mažai duomenų, žinome, kad ji plinta greičiau. Ji jau šiandien gali būti ir Lietuvoje“, – rašė A. Armonaitė.
Ministrės nuogąstavimus patikrinti ir sužinoti ar mutavęs virusas jau pasiekė Lietuvą neįmanoma, mat šalies laboratorijos tokių tyrimų nedaro. Tačiau lietuvių dalią galėtų palengvinti greitieji antigenų testai, – įsitikinęs S. Čaplinskas.
„Kelia klausimų dar ir kitas dalykas: dėl ko iki šiol nėra įdiegti greitieji antigenų testa? Jei ši sistema jau veiktų, dabar neturėtume tiek Jungtinėje Karalystėje užstrigusių lietuvių, atsidūrusių apgailėtinoje padėtuje. Galų gale – kam riboti žmogaus galimybę judėti, jei šis negali užsikrėsti pats ir kitų užkrėsti?“ – kalbėjo medicinos profesionalams.
„Kad galėtume atsakyti į klausimą, kokie COVID-19 štamai cirkuliuoja Lietuvoje, kaip suprantu, techninės galimybės yra – tam ir buvo stiprinta ir labai brangiai įrengta NVSPL laboratorija. Tačiau tokie tyrimai neatliekami. Audines kai reikėjo ištirti, negalėjo ištirti Lietuvoje, siūlė tą daryti Roterdame ar kažkur. Taip ir norisi paklausti – kurių velnių buvo sukišti tokie mokesčių mokėtojų pinigai?“ – retoriškai teiravosi medikas.
alfalt-logo-skaidrus.png