PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Gegužės 18 d. 10:05

Ar liksime istorijoje kaip išsivaikščiojusi tauta?

Šiauliai

Liuda ^alkauskien4Šaltinis: Etaplius.lt


3316

Jaunimo sambūris „Pro Patria“ gegužės 19 dieną, penktadienį, 18 val. kviečia šiauliečius ir miesto svečius į diskusiją, kuri vyks Šiaulių pastoracinio centro salėje (Tilžės g. 186). Diskusijoje dalyvaus Vilniaus universiteto profesorius, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, filosofas Vytautas Radžvilas, politologas Dovilas Petkus ir filosofijos studentas, šiaulietis Rokas Gasparaitis. 
 

Lietuvoje pagrįstai kalbama apie piliečių neaktyvumą ir nusivylimą politika. Keičiantis valdžioms nesprendžiamos problemos ir negerėjančios gyvenimo sąlygos skatina nuo politikos laikytis atokiau. Juo labiau nesikišti į politiką skatinami piliečiai katalikai ir pati Bažnyčia – tiek kaip institucija, tiek kaip žmonių bendruomenė. Lygiai taip pat kaip ir sovietmečiu, Lietuvoje vis dar plačiai paplitęs mitas, jog Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir negali kištis į valstybės reikalus. Tai didelė klaida. Bažnyčia – tai visų pirma žmonės, dvasininkai ir pasauliečiai, lygiai su visais nešantys atsakomybę už valstybės likimą.

Tai suprasti ypač svarbu matant vis agresyviau prieš žmogaus prigimtį nukreiptą „pažangiųjų“ politiką. Ypač šeimos klausimais vis drąsiau siekiama įteisinti prigimčiai prieštaraujantį požiūrį į santuoką, šeimą, lytiškumą ir žmogaus savęs suvokimą apskritai. Tėvą ir motiną vis dažniau pakeičia tolerantiški „tėvas1“ ir „tėvas2“, Seime vis iš naujo registruojami įstatymai, siūlantys populiarinti naujas lyties sampratas šalies mokyklos. Šių pokyčių akivaizdoje prasminga sustoti ir susiorientuoti: kur esame, ką giname ir ką galime apginti?

Valstybė atrodo kaip niekada pasidalinusi, o jos viduje vyksta tikri ideologiniai karai. Savo pažiūrų neslepiantys mokytojai be teismo yra nuteisiami ir persekiojami viešojoje erdvėje. Socialinio teisingumo trokštanti tauta ketvirtį amžiaus priversta skursti bei su pavydu žvelgti į tuos, kurie nepagrįstai lobsta. Galutinai tikėjimą teisingumu Lietuvoje praradę asmenys išsivaikšto pražūtingais tempais.

Ši diskusija – tai kvietimas visiems kelti klausimą, kokia yra mūsų kaip piliečių tikroji vieta valstybės gyvenime? Ko ir kaip galima siekti, o visų pirma, kodėl apskritai prasminga mums kištis į politiką? Kokie klausimai privalo būti svarbūs kiekvienam Lietuvos gyventojui? Gal požiūrio į šeimą ir valstybę kaita jau yra natūralus ir nesustabdomas procesas? Kviečiame kartu ieškoti atsakymų į šiuos ir kitus klausimus.

RENGINYS NEMOKAMAS