Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Austėja Stankevičiūtė/Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.lt
Kibernetinio saugumo bendrovei „Nord Security“ priklausančio „NordPass“ tyrimo duomenys parodė, kad kurdami slaptažodžius žmonės nesivargina: paprastos skaičių, raidžių ir simbolių kombinacijos randamos visų analizuotų šalių slaptažodžių sąrašuose. Pavyzdžiui, „123456” yra dažniausiai naudojamas slaptažodis ne tik Lietuvoje, bet ir Kolumbijoje, Prancūzijoje, Japonijoje ir kitose valstybėse.
Populiariausias pasaulyje 2022 m. slaptažodis „password“ (liet. slaptažodis) šiemet naudotas daugiau nei 4,9 mln. kartų. Lietuvoje šis slaptažodis irgi mėgstamas: „password“ šalies populiariausiųjų sąraše rikiuojasi 37-as, o jo lietuviškas atitikmuo „slaptazodis“ atsidūrė 14-oje vietoje.
Kodėl būtina rūpintis savo slaptažodžiais?
Pasak „Bitės Profo“ Karolio Špiliausko, slaptažodžio nutekinimas gali turėti skaudžių pasekmių. Pavyzdžiui, jeigu prarastumėte svetainės, kurioje esate pridėjęs savo mokėjimo kortelės duomenis, slaptažodį, pašalinis asmuo gali apsipirkti už jus.
Jeigu kenkėjams pavyksta įsilaužti į jūsų socialinių tinklų paskyras, jie gali matyti turinį, kuris yra paslėptas nuo kitų, parašyti kam nors melagingą žinutę ar viešą įrašą.
„Jeigu visgi taip atsitiko, kad duomenys buvo nutekinti, pirmiausia reikėtų bandyti prisijungti į svetainę, programą ar paslaugą, kur buvo įsilaužta ir pabandyti pakeisti slaptažodį. Tada reikėtų atsiversti prisijungusių įrenginių sąrašą (jei toks yra) ir pažiūrėti, koks įrenginys prisijungė prie paskyros ir kokia jo apytikslė buvimo vieta.
Gali pasitaikyti, kad į svetainę, kurioje būdavote prisijungę tik naudodamiesi telefonu, dabar prisijungėte ir kompiuteriu, o gavę pranešimą apie neatpažintą įrenginį išsigandote be reikalo“, – patarimais dalinasi K. Špiliauskas.
Sudėtingų slaptažodžių saugojimas – programėlėse
„Bitės Profas“ K. Špiliauskas pataria sugalvoti sudėtingus slaptažodžius, kad netektų nerimauti dėl savo paskyrų saugumo. Pavyzdžiui, toks slaptažodis, kuriame nurodytas jūsų vardas, pavardė ar gimimo metai yra lengvai atspėjamas, todėl reikėtų laikytis šių reikalavimų: panaudoti bent 8–10 simbolių, iš kurių bent po vieną didžiąją raidę, skaičių ir specialųjį simbolį (!, @, /, #, %). Tai dar svarbiau žmonėms, dirbantiems su jautriais duomenimis, kurių nutekėjimas gali sukelti rimtų pasekmių.
„Kad slaptažodis atitiktų visus saugumo reikalavimus, galite pasitelkti ir įvairius įrankius, pavyzdžiui automatinį „Google Chrome“ slaptažodžių generavimą iš atsitiktinių simbolių. Tikėtina, kad tokio slaptažodžio neatsiminsite, todėl jį užsirašius kur nors reikėtų saugoti, kad niekas nematytų ir negalėtų prieiti“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto „Bitės Profas“ K. Špiliauskas savo slaptažodžius pataria saugoti tokiose programėlėse kaip „Bitwarden Password Manager“, „Samsung Pass“ ir pan.
Šios programėlės leidžia naudoti piršto antspaudą arba veido atpažinimą kaip slaptažodį. Viskas vyksta paprastai – programėlė įsimena slaptažodžius, todėl kai antrą kartą jungiatės, pakanka pridėti savo piršto antspaudą arba pažiūrėti į ekraną ir slaptažodis bus suvestas automatiškai.
Slaptažodžius reikėtų atnaujinti kas keletą mėnesių
Eksperto teigimu, norint jaustis saugiai, rekomenduojama slaptažodį atnaujinti kas keletą mėnesių. Tai ypač svarbu, jeigu naudojate tokį patį slaptažodį keliose svetainės, nes jeigu yra nutekinama informacija iš vieno puslapio, kenkėjai su ta pačia informacija gali bandyti prisijungti ir prie kitų paskyrų.
Visgi nerekomenduojama pasikliauti vienu slaptažodžiu – geriau naudoti skirtingus, unikalius prisijungimo duomenis ir pasitelkti jau minėtas programėles.
O jei kas porą mėnesių keisite slaptažodį, tuomet kenkėjas galimai sužinos tik seną slaptažodį, įvykus saugumo spragai kokioje nors svetainėje.
Pagal šių dienų saugumo reikalavimus yra dar vienas apsaugos būdas – tapatybės identifikavimas dviem žingsniais (angl. two factor authentication). Ši apsauga neleidžia kenkėjui prisijungti prie jūsų paskyros net jeigu jis žino jūsų slaptažodį. Ji veikia taip, kad suvedus teisingus prisijungimo duomenis reikės dar įvesti papildomai ką tik sugeneruotą kodą, kuris bus atsiųstas pasirinktinai į telefoną arba el. paštą.
Kaip jaustis saugiam interneto platybėse?
Be stiprių slaptažodžių savo paskyroms, siekiant užtikrinti savo duomenų ir įrenginių saugumą, K. Špiliauskas pataria nelandžioti į neaiškias svetaines, nespausti nežinomų nuorodų, neatidaryti neaiškių el. laiškų priedų, nes jie gali būti kenksmingi.
Jeigu įsigyjate naudotą įrenginį, jame reikėtų atstatyti pradinius gamintojo parametrus, kad jis būtų pilnai išvalytas. Tuo pačiu pradings ir kokia nors galimai įrašyta kenkėjiška programinė įranga. Be to, jeigu rinksitės žinomo prekės ženklo įrenginius, galite tikėtis didesnio saugumo jau vien išpakavus jį iš dėžutės.
Žemiau pateikiami 20 populiariausių slaptažodžių Lietuvoje (pagal „NordPass“ tyrimo duomenis):
1. 123456
2. kilobaitas
3. 123456789
4. lopas123
5. labas123
6. 123123
7. Matttt24
8. nesakysiu
9. samsung
10. kompas
11. kaktusas
12. qwerty
13. lietuva
14. slaptazodis
15. katinas
16. kaunas
17. mantas
18. asilas
19. qwerty123
20. asasas
Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.