Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt
Skelbiamas architektūrinis Alytaus miesto centro pastatų (teatro ir rotušės) komplekso, prieigų ir fontano atnaujinimo vizijos konkursas.
Į diskusiją su pranešimu, kuo ypatinga centrinės Alytaus miesto aikštės istorija, kaip buvo projektuojamas ir statomas šis pastatas, kaip galėtų pasikeisti tris dešimtmečius išoriškai nepakitęs Alytaus rotušės pastatas jo 30-mečio proga buvo pakviesti miestelėnai, architektai, žurnalistai.
Didelio dėmesio sulaukė kauniečio architekto Sauliaus Juškio atsiminimai. Jis yra miesto teatro rūmų (1995–2008) ir savivaldybės administracijos pastato (1986–1989) autorius. Taip pat suprojektuoti, bet neužbaigti santuokų rūmai ir inžinierių namai centre, šiuo metu privataus savininko apleisti ir tapę pastatu vaiduokliu.
Tuomet, kai projektavo Rotušės aikštės pastatų kompleksą, S. Juškys buvo jaunas 31 metų architektas. Rotušės pastato projektą recenzavo architektai, išskyrę jį kaip „visai kitokios kokybės". Nors kolegos tuo metu abejojo, ar tarybų valdžia projektą palaimins, laimėtoju paskelbtas S. Juškys. Iš viso konkursui buvo pateikta 16 projektų.
Nepaisant aukštų viešų profesinių įvertinimų, S. Juškio pastebėjimu, gyventojai nieko teigiamo neįžvelgė jo darbuose, o rotušės pastato atsiradimą lydėjo kaltinimai sudarkius istorinę aikštę ir jos savitą formą. Paklaustas, ką mano apie aikštėje esančių pastatų modernizavimą ir šiltinimą, architektas teigė, jog, jo nuomone, rotušę galima šiltinti tik iš vidaus, o teatrą – galbūt ir iš išorės. Pagrindinis argumentas – kokybiška ir charakteringa rotušės pastato apdaila.
Šiek tiek miesto centro istorijos – ją prieš diskusiją papasakojo muziejininkas Vilmantas Dunderis
Nuo XV a. pradžios Alytaus miestas kūrėsi ir augo abiejuose Nemuno krantuose. Kairioji miesto pusė iki XIX a. pabaigos buvo laikoma dešiniakrančio Alytaus priemiesčiu. Tarp 1795 ir 1915 m. abi miesto dalys praktiškai buvo skirtingi administraciniai vienetai, iš pradžių priklausę skirtingoms valstybėms, vėliau skirtingoms vienos valstybės gubernijoms. Tuo laikotarpiu susiformavo sąvokos: Vilniaus Alytus, Suvalkų Alytus. Tarpukario metais šias sąvokas pakeitė Pirmasis Alytus ir Antrasis Alytus. 1897 m. Rusijos imperijos visuotinio surašymo duomenimis, kairiakrantėje miesto dalyje gyveno daugiau kaip 2 000 gyventojų. Miestas buvo įsikūręs Nemuno pakrantės šlaituose ir viršutinėje terasoje. Jame buvo kelios pagrindinės gatvės, kurių susikirtime ir galėjo susiformuoti turgaus aikštė. Kada susiformavo Antrojo Alytaus turgaus aikštė, nėra tiksliai žinoma. 1855 m. šioje miesto dalyje kasmet pirmą pirmadienį po Šv. Kazimiero vykdavo metinis „jomarkas" (mugė). Vilniaus arba Pirmajame Alytuje XIX a. pabaigoje vykdavo du kasmetiniai „jomarkai". XIX a. pabaigoje abi miesto dalys buvo panašaus dydžio, tad ir turgaus bei „jomarkų" kiekis buvo panašus. 1923 m. Pirmajame Alytuje vykdavo du „jomarkai" ir vienas kassavaitinis turgus, Antrajame Alytuje – dvylika „jomarkų" ir du kassavaitiniai turgūs.
1924 m. Alytaus miesto taryba priėmė nutarimą, leidusį rengti turgus gatvėse. Šis nutarimas atskleidžia tuometinę Antrojo Alytaus situaciją. Senoji turgaus aikštė, buvusi Vilniaus, Kauno ir Nemuno gatvių sankirtoje, nebetenkino išaugusių miesto poreikių. Miestui reikėjo naujos turgaus aikštės. Tais pačiais metais Alytaus apskrities taryba panaikino minėtą miesto tarybos nutarimą ir nurodė, kad turgūs privalo vykti naujoje miesto turgaus aikštėje. Šis apskrities tarybos nutarimas leidžia spėti, kad 1924 m. naujoji turgaus aikštė jau buvo suformuota ir įrengta.
1922 m. pradėjus vykdyti žemės reformą, iš Alytaus dvaro nusavintų žemių nuspręsta kurti naujus miesto gyvenusiuosius rajonus. 1923 m. Alytaus miesto valdybos užsakymu apskrities technikas inžinierius Zenonas Rackevičius parengė miesto planą. 1924 ir 1926 m. Alytaus plėtros planą patvirtino Vidaus reikalų ministerijos Lietuvos atstatymo komisariatas (nuo 1925 m. Statybos inspekcija). Lietuvos centiniame valstybės archyve saugomas 1928 m. sudarytas naujo Alytaus rajono, vadinamo Pirmąja Kelmyne, planas. Jame matome naujos miesto aikštės kontūrus. Aikštė lygiašonio trikampio formos, su pailgintu vakariniu aikštės kampu, besitęsiančiu iki I Pėstininkų pulko gatvės (dab. Pulko gatvė). Rytinis aikštės kampas rėmėsi į natūralų pušyną. Pietiniame aikštės krašte suformuota Švietimo gatvė (dab. S. Dariaus ir S. Girėno gatvė). Šiaurinis kampas susisiekia su Prieglaudos gatve. Ši gatvė dalinai sutapo su šiandienine Savanorių gatve. Naujoji aikštė pavadinta Rinkos, o 1933 m. pervardinta Turgaus aikšte. Plečiant miesto gatvių tinklą, į Turgaus aikštės šiaurės vakarinę dalį išvesta Stoties (1933 m. pervadinta Savanorių) gatvė.
1941 metais birželio mėnesį prasidėjus karui, vokiečių aviacija išgriovė miesto kvartalą tarp Turgaus aikštės ir Vilniaus gatvės. Tik 6-ajame dešimtmetyje šie griuvėsiai buvo sutvarkyti galutinai.
Nuo Komjaunimo iki Rotušės – netrumpas kelias
1954 metais Turgaus aikštė pervadinta Komjaunimo aikšte, o jos viduryje pradėtas formuoti trikampis skveras. Turgus buvo iškeltas į miesto pakraštį. 1960 metais aikštės kampe pastatytas naujas kino teatras „Dainava", o senasis aikštės grindinys paslėptas po asfaltu (nedidelis jo ruožas atidengtas šalia S. Dariaus ir S. Girėno gatvės, a. a. architektui Algirdo Maineliui pasirūpinus).
1964 metais rytinėje aikštės dalyje pastatyta universali parduotuvė ir restoranas „Nemunas", jie galutinai sudarkė trikampį aikštės kontūrą.
6-ojo dešimtmečio pabaigoje mieste pradėjo kursuoti pirmieji autobusai, aikštėje įrengta autobusų stotelė. Čia vykdavo ir kasmetės gegužės bei lapkričio demonstracijos. 1969 metais pietvakariniame aikštės pakraštyje pastatytas Buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato pastatas.
Praėjusio amžiaus 8-jame dešimtmetyje sparčiai augant Alytaus miestui, pradėti rengti nauji miesto plėtros planai. Pradėta ieškoti vietos naujam miesto centrui. 1982 m. patvirtintas naujas miesto plėtros planas – jis numatė radikaliai pakeisti centrinę aikštę. Jos viduryje architektas S. Juškys suprojektavo miesto deputatų tarybos vykdomojo komiteto rūmus. 1986 m. prasidėjo pastato statybos darbai. 1989 m. sausio 27 d. iškilmingai atidaryti naujieji Vykdomojo komiteto rūmai.
paveikslelis1.jpg