Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes trečiadienį susitikime aptarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lietuvoje su darbo vizitu viešinti Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.
„Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo. Jau keletą mėnesių pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo tempai. Vertiname Europos Komisijos daromą spaudimą vakcinų gamintojams, kad jie laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir padidintų tiekimo skaidrumą. Tik veikdami ES lygmeniu pasiekiame daugiau nei tai darytume savarankiškai“, – sakė premjerė.
Kaip nurodoma Vyriausybė spaudos tarnybos pranešime, akcentuota, kad ekonominiam atsigavimui po pandemijos bus ypač svarbus efektyvus nacionalinių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planų, kuriuos reiks suderinti su Europos Komisija, įgyvendinimas. Šiam tikslui Lietuvai planuojama skirti 2,225 mlrd. eurų. Investicijos numatomos inovacijoms, skaitmeninimui, pramonės pertvarkymui, turizmui, o didžiausia dalis – žaliajai darbotvarkei.
Pokalbyje konstatuota, kad dvišaliai santykiai – puikūs, ypač intensyvūs ir dinamiški ekonominiai ryšiai – Estija užima antrą vietą investuotojų Lietuvoje gretose, šeštą vietą kaip prekybos partnerė.
Kalbant apie regioninį bendradarbiavimą, pabrėžta, kad šios Vyriausybės tikslas – reali strateginė partnerystė su Baltijos šalimis. Siekiama solidaraus ir vieningo Baltijos valstybių politinio veikimo Rytų ir saugumo politikos klausimais, taip pat Europos Sąjungos formatais.
Susitikimo metu aptartas Baltijos regiono energetinis saugumas. Pabrėžta, kad Baltijos valstybės turi atrasti bendrus sprendimus, kurie padėtų atremti kaimynų iš Rytų bandymus daryti poveikį šiai svarbiai sričiai. Bendras politinis Baltijos šalių sprendimas nepirkti elektros iš Baltarusijos buvo labai svarbus, tačiau jo realus įgyvendinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei manyta iš pradžių. Planuojama detaliai aptarti šį klausimą artėjančios Baltijos Ministrų Tarybos metu kitą savaitę. Taip pat laukiama Europos Komisijos pasiūlymų dėl elektros iš nesaugių AE nepatekimo į ES rinką.
Aptartos intensyvesnio bendradarbiavimo pagal Trijų jūrų iniciatyvą galimybės.
ELTA