PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2018 m. Rugsėjo 7 d. 15:53

Aptarta Pasvalio rajono mokinių dantų būklė

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


51538

Antradienį, rugsėjo 4 d., vos prasidėjus naujiems mokslo metams, kai daugybė vaikų suplūsta į mokyklas ir įvairias ugdymo įstaigas, Pasvalio rajono savivaldybėje buvo susirinkusi vaikų sveikata suinteresuotų žmonių grupė.

Susirinkime dalyvavo Seimo narys Antanas Matulas, Savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, Tarybos narys odontologas Giedrius Umantas, Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė (Savivaldybės gydytoja) Dalia Vasiliūnienė, VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovas Vilius Povilionis, Pasvalio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė, odontologės Sigutė Kmitaitė-Macenienė ir Irena Cucėnienė, burnos higienistės Ingrida Lazickienė ir Inga Dimšienė. Susirinkusieji aptarė esamą vaikų dantų būklę Pasvalio rajone.

Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė (Savivaldybės gydytoja) Dalia Vasiliūnienė trumpai pristatė 2010–2017 metų statistiką, susijusią su mūsų rajono vaikais, dantų priežiūra, jų ligomis. Iš statistikos matyti, jog susirgimų skaičius didėja kasmet.

Valstybinė ligonių kasa finansuoja Vaikų krūminių dantų dengimo sinatinėmis medžiagomis programą. Silantai – dantų ėduonies profilaktikai skirta medžiaga. Minėta medžiaga giliai įsiskverbia į sveikų krūminių dantų vageles ir duobeles, hermetizuoja jas ir neleidžia ten patekti bakterijoms ir angliavandeniams, kauptis apnašoms bei maisto likučiams. Taip vaikų dantys yra apsaugojami nuo ėduonies (daugiau informacijos apie šią paslaugą skaitykite čia ). Tai puiki priemonė apsaugoti dar nepažeistus vaikų dantis.

Odontologė S. Kmitaitė-Macenienė dalijosi neseniai vykusioje konferencijoje sužinota informacija. Pasak jos, Lietuvoje vaikų, turinčių sveikus dantis, yra vos 16 %. Danijoje – 92 % (tik 8 % vaikų turi karieso pažeistus dantis). Skaičiai šneka patys už save. Pagrindinė to priežastis – ankstyva tėvų ir vaikų įtraukimo į profilaktiką ir dantų priežiūrą programa. Danijoje atsakomybė už vaikų dantis tenka tėvams. Čia iki 10 metų vaikams dantis valo tėvai. Vaikas su burnos higienistu susipažįsta nuo labai mažo amžiaus, vos išdygus dantims, ir tėvai mokomi, kaip valyti pirmus dantis. Rečiausiai apsilankymas pas higienistus – kas 9 mėnesius. Šie apsilankymai vyksta iki kol vaikui sueina 10 metų. Tada jis mokomas, kaip reikia prižiūrėti savo dantis. Jei tėvai nesilaiko šių reikalavimų – laukia griežtos pasekmės. Toks pavyzdys tikrai sektinas, tik susirinkusiesiems iškilo klausimas, kaip tokią sistemą būtų galima pritaikyti mūsų krašte.

Pasvalio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilma Jankevičienė dalijosi patirtimi apie vaikų ir tėvų švietimą dantų profilaktiką. Ji sakė, jog biuro darbuotojos nuolat lankosi mokyklose, važiuoja į renginius ir šventes, informuoja vaikus, rodo jiems, kaip taisyklingai valytis ir prižiūrėti dantis. Tačiau ši informacija vaikų galveles greitai palieka, o tėvams perduoti bukletai su informacija nesudomina. Vienas iš šios įstaigos tikslų – skleisti informaciją apie taisyklingą mitybą, kuri turi itin didelę įtaką dantų būklei.

Susirinkusieji diskutavo apie įvairius situacijos sprendimo būdus. Vienas galimas sprendimas – vieninga vaiko sveikatos priežiūros sistema, kur kartu su šeimos gydytoju vaikų sveikatą prižiūrėtų ir burnos higienistas. Jei kiekvieną kartą, kai vaikas atvyksta pas šeimos gydytoją, jis kartu aplankytų ir burnos higienistą, būtų užkertamas kelias dantų ligoms ir sunkiems pakitimams. Šie specialistai dirbtų kartu su šeimos gydytojais, kartu jie galėtų mokyti tėvus pasirūpinti vaikų dantukais. Į profilaktiką būtų įtraukiami tik gimę vaikai. Aišku, burnos higienos mokymai prasidėtų ne iš karto, o tik dantims išdygus, tačiau tokiu būdu ir tėvai, ir vaikai nuo pat pirmųjų metų išsiugdytų įgūdžius prižiūrėti dantis. Papildomo burnos higienisto etato įsteigimas VšĮ Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre palengvintų darbą ateityje. Kadangi Savivaldybėje naujagimių skaičius nėra didelis, iš pradžių užtektų vieno darbuotojo, tačiau jeigu programa tęstųsi iki kol vaikui sueina 6–10 metų, ilgainiui reikėtų daugiau pagalbos.

Aptarę situaciją, susirinkusieji priėjo išvados, kad tinkamiausia būtų kreiptis tiesiai į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją, prašant spręsti situaciją. Reikia parengti ir programą, kaip įtraukti tėvus ir vaikus į ankstyvą prevenciją. Viena iš programos priemonių galėtų būti tikrinantis profilaktiškai pas šeimos gydytoją tuo pačiu pasitikrinti ir pas burnos higienistą, kad vizito metu vaiko sveikata būtų pasirūpinta visapusiškai. Taip pat Seimo narys siūlė specialistams dažniau dalyvauti bendruomenės renginiuose šviečiant žmones apie dantų priežiūros svarbą.