Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Asociatyvi Pixabay.com nuotr.
Reporteris OrintaŠaltinis: Etaplius.lt
Ketvirtadienį Vilniuje Europos Komisijos (EK) atstovai pristatys būdus, kaip visoje Europos Sąjungoje (ES) kovoti su dvigubos kokybės prekių problema.
Lietuva šių metų pavasarį kreipėsi į EK, kad teisės aktuose būtų aiškiai nustatyta, kad prekyba dvejopos kokybės produktais, kai jie reklamuojami iš esmės taip pat, būtų laikoma nesąžininga komercine veikla. Tokia veikla yra draudžiama, nes klaidina vartotojus ir pažeidžia jų lūkesčius, skelbia Teisingumo ministerija.
„Nepriimtina, kad Lietuvos vartotojus pasiektų prastesnės kokybės šokoladai, kava, žuvies piršteliai ar kiti maisto ir ne maisto produktai. Būtinybę spręsti klausimą ES lygiu itin garsiai pradėjome akcentuoti nuo praėjusių metų, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba palygino Lietuvoje parduodamų maisto produktų kokybę su parduodamais Belgijoje ir Vokietijoje. Tuomet paaiškėjo, kad kai kurių Lietuvoje parduodamų produktų kokybė prastesnė“, - sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Anot viceministrės, šiuo metu galiojantys ES teisės aktai aiškiai nenurodo, kad tokioje pačioje pakuotėje parduodamo produkto sudėtis negali būti skirtinga. Todėl būtina keisti teisinį reglamentavimą, taip pat nustatyti ES lygmens žalos atlyginimo priemones vartotojams.
Šių metų vasaros pabaigoje Lietuva, be kita ko, ėmėsi iniciatyvos atlikti tyrimą, kuris sieks nustatyti, ar žinojimas, kad vartotojui prieinamo produkto kokybė yra prastesnė nei kokybė to paties produkto parduodamo kitoje ES valstybėje nulemtų jo sprendimą nepirkti tos prekės. Pusę šio tyrimo finansuoja EK. Rezultatai, kurių tikimasi sulaukti 2019 m. vasarą, padės tiriant konkrečius pažeidimus ir sprendžiant dėl atsakomybės kiekvienu atskiru atveju.
EK siūlo, kad už prastesnės kokybės produktų pardavinėjimą būtų galima taikyti poveikio priemones, pavyzdžiui, skirti iki keturių procentų įmonės pajamų siekiančią baudą arba reikalauti žalos atlyginimo. Tačiau būtina nustatyti, kad produkto kokybė iš tiesų prastesnė, ir reikalinga įvertinti subjektyvų elementą - ar vartotojas būtų pirkęs produktą, jei būtų žinojęs, kad jis yra prastesnės kokybės nei kitoje ES valstybėje.
Šiuos EK siūlymus turės priimti Europos Parlamentas ir Europos Taryba.
ELTA