Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Kovo 27 d. Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centre vyko apskritojo stalo diskusija dėl bendruomeninių socialinių paslaugų plėtros Kelmės rajono savivaldybėje. Susitikimą inicijavo Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, bendradarbiaudamas su Kelmės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriumi.
Iniciatyvos tikslas – aptarti bendruomeninių socialinių paslaugų poreikį vaikams ir šeimai, užtikrinant galimybę vaikui augti šeimos aplinkoje bei skatinant tėvų savarankiškumą, dalyvavimą bendruomenėje ir socialinę įtrauktį, įvertinti esamą situaciją ir ateities perspektyvas.
Diskusijoje dalyvavo viešnia – Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė, Kelmės rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotoja, einanti Administracijos direktoriaus pareigas, Danutė Laivienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė ir vyriausioji specialistė Sigita Butnorienė, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Virginija Čerkauskienė, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kelmės rajone patarėja Vaida Linikienė, Kelmės socialinių paslaugų tarnybos direktorė Marytė Lencienė ir vyriausioji socialinė darbuotoja, dirbanti su šeimomis, Aušra Sutkuvienė, Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Daiva Ignotaitė ir direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Tifelienė.
Kelmės rajono Vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus pavaduotoja Vilma Tifelienė kalbėjo, kad per 2018 metus Centro šeimynose vaikų skaičius nuolat kito ir metų gale pasiekė normą. Šių metų pradžioje matomi pokyčiai – apgyvendinamų institucijoje vaikų skaičius taip sumažėjo, kad panaikinta viena iš trijų šeimynų. Šiuo metu Centro šeimynose gyvena 22 vaikai.
Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė priminė, kad savivaldybė turi pasirūpinti savo rajono vaikais ir užtikrinti, kad tėvų globos netekę vaikai nepatektų į socialinės globos institucijas, o būtų apgyvendinami globėjų šeimose.
Vaiko ir šeimos gerovės centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Vilma Tifelienė informavo, kad 2018 metų pabaigoje Kelmės rajone buvo 43 globėjų šeimos, kuriose globojami 72 vaikai, ir 1 budinčio globotojo šeima, kuriai perduoti prižiūrėti trys Centro globotiniai. Apgailestauta, kad svetimus vaikus globoti praėjusiais metais nesiryžo nei vienas socialinis globėjas. Darytina prielaida, kad tokį žmonių apsisprendimą galėjo lemti praėjusiais metais vis dažniau visuomenės informavimo priemonėse atsiradusi nuomonė, kad globėjai neva dirba siekdami pasipelnyti, norėdami gauti dividendų ir atsiradęs negatyvus visuomenės požiūris į globėjus. Vilma Tifelienė pasidžiaugė, kad šiais metais situacija keičiasi ir įvadinius mokymus pagal Bendrą globėjų (rūpintojų) ir įtėvių rengimo programą šiuo metu lanko 5 šeimos (10 asmenų).
Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Virginija Čerkauskienė akcentavo, kad pastarąją savaitę Centre apgyvendinti vaikai turėtų būti perkeliami į globėjų šeimas, o šiuo metu nesant laisvų ir naujai parengtų globėjų Kelmės rajone, reikėtų pasitelkti kitų rajonų budinčių globotojų pagalbą.
Apskritojo stalo diskusijų metu pasidžiaugta, kad praėjusiais metais rajone įsteigti pirmieji Bendruomeniniai vaikų globos namai „Šypsena“, kuriuose pagal šeimai artimą aplinkos modelį gyvena 8 vaikai. Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė pastebėjo, kad lankymosi namuose metu vaikai džiaugėsi pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis.
Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė Daiva Ignotaitė kėlė klausimą dėl laikino atokvėpio paslaugos suteikimo plėtros tėvams, auginantiems sunkios negalios vaikus. Jos nuomone, taip artimiesiems nebereikėtų užsidaryti namuose, atsisakyti darbo, laisvalaikio.
Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė akcentavo, kad svarbu įvertinti bendruomeninių paslaugų poreikį Kelmės rajono gyventojams ir, esant poreikiui, užtikrinti jų prieinamumą. Dėl aiškesnio paslaugų poreikio ji siūlė apklausti tėvus, auginančius neįgalius vaikus.
Kalbėta ir apie poreikį stiprinti krizių centro paslaugas, tai yra pagalbą orientuoti į mamas su vaikais, kad, ištikus krizei, juos būtų galima ne išskirti, o apgyvendinti kartu. Šiai dienai pagalba mamoms su vaikais yra organizuojama kitų rajonų krizių centruose.
Šiaulių regiono Pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė atkreipė dėmesį, kad rajone turėtų būti plečiama palydimoji pagalba jaunuoliams, paliekantiems globos instituciją ir jaunuoliams su proto negalia.
Apskrito stalo dalyviai sutiko, kad reikia teikti visą įmanomą pagalbą, kad pirmiausiai vaikai galėtų likti šeimose arba būtų grąžinti tėvams, suteikus jiems visas reikiamas paslaugas, išskirtiniais atvejais apgyvendinti įtėvių, globėjų šeimose ir tik paskiausiai Bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Jie taip pat sutiko, kad atviros diskusijos yra reikalingos ir siekiant užtikrinti tinkamą bendruomeninių socialinių paslaugų plėtrą rajone vaikams ir jų šeimoms, tad jos bus organizuojamos dar ne kartą.
Daiva Ignotaitė,
Kelmės rajono vaiko ir šeimos gerovės centro direktorė