Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
|
 |
 Pasirinkite savo miestą
|
Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Jurgita AndriejauskaitėŠaltinis: Etaplius.LT
Anot Aplinkos apsaugos departamento atstovo Egidijaus Kvasausko, šalies nuotekų valyklos turi avarinius vandens išleidimo sprendinius, tačiau jie privalo būti įteisinti.
„Taip, yra, kitos nuotekų valyklos turi, jeigu teisiškai įteisintos, išduotame leidime yra numatyta neatitiktinės sąlygos, ar lietaus, ar kritulių sąlygomis, kituose leidžiama, yra numatyti avariniai išleistuvai, bet tie avariniai išleistuvai yra plombuojami, esant ekstremaliam atvejui, plombą galima nuimti, surašomas aktas, bet tai numatyta įmonių leidimuose“, – pirmadienį liudydamas Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje byloje sakė departamento Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vedėjas.
Jo teigimu, bendrovei išduotame leidime „nebuvo numatytas joks avarinis išleistuvas ar kas kita“.
Anot jo, „Grigeo Kaipėda“ atsitikus avarijai pagal išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimą turėjo nukreipti nuotekas į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ buitinių nuotekų tinklus.
„Tai padaryti nėra sudėtinga, nes teritorijoje įrengti du vamzdynai, kur atsukus sklendę buvo galimybę visas nuotekas pateikti į buitinių nuotekų tinklus“, – sakė aplinkosaugininkas.
Įprastu darbo režimu bendrovė išvalytas nuotekas turėjo išleisti per „Klaipėdos vandenų“ nuotekų išleidimo kolektorių, tačiau, anot E. Kvasausko, buvo įrengtas vamzdis ir apskaita padaryta taip, kad nesimatytų, jog dalis nevalytų nuotekų susimaišo su išvalytomis ir keliauja tiesiai į Kuršių marias. Vizualiai nustatyti galimą pažeidimą lankantis įmonės teritorijoje, anot jo, buvo neįmanoma.
Liudytojas teigė nedalyvavęs atkasant slaptą vamzdį, kuriuo teršalai tekėjo į marias, tačiau buvo darbo grupės, kuri iškart po rezonansinio įvykio nagrinėjo situaciją, darbo grupės vadovas. Ši darbo grupė paskaičiavo pirminę padarytą 3,9 mln. eurų žalą, kuri vėliau buvo tikslinama. Žala, pasak E. Kvasausko, buvo skaičiuojama remiantis įmonės nuotekų apskaita, taip pat pagal laboratorinių tyrimų rezultatus, apskaičiuojant, kiek nevalytų nuotekų pateko į marias.
Kuršių marių taršos byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukusioje baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinamąjį aktą sudaro daugiau kaip 300 lapų, kaltinamaisiais pripažinti „Grigeo“ grupės akcininkas ir valdybos pirmininkas G.Pangonis, dabartinis Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas, trys ankstesni šios įmonės vadovai bei kiti asmenys.
Šioje didelės apimties byloje yra daugiau kaip 20 tūkstančių dokumentų, apklaustų įtariamųjų, liudytojų duomenys, įvairių ekspertų išvados, papildomi dokumentai bei kiti tyrimui reikšmingi duomenys.
Gamtai padarytą turtinę žalą nustatė Aplinkos apsaugos departamentas, jis pareiškė įmonei daugiau kaip 48 milijonų eurų civilinį ieškinį.
Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt
