Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Smurtas (asociatyvi nuotr.) / Freepik
Justina Vaišvilaitė-BraziulienėŠaltinis: ELTA
Trečiadienį paskelbtame Suomijos Centrinės vaikų gerovės sąjungos užsakymu atliktame tyrime teigiama, kad fizinės bausmės šalyje vis dar pasitelkiamos gana dažnai, nors yra neteisėtos jau daugiau nei 40 metų.
Švedija ir Suomija buvo pirmosios šalys, kurios atitinkamai 1979 m. ir 1983 m. uždraudė fizines vaikų bausmes.
Nevyriausybinė organizacija (NVO) atkreipė dėmesį, kad, nors pastaraisiais dešimtmečiais suomiai ėmė vis labiau neigiamai vertinti smurtines drausminimo formas, tačiau naujausia apklausa atskleidžia, kad ši tendencija keičiasi į priešingą pusę.
41 proc. apklaustųjų pripažino, kad auklėdami vaikus yra naudoję tam tikrą drausminio smurto formą. Beveik 30 proc. teigė, kad yra grubiai sugriebę vaiką arba jį pastūmę. Pastarasis skaičius stipriai išaugo nuo 2017-aisiais atlikto tyrimo, kai tokių apklaustųjų buvo 14 proc.
Anot Lauros Holmi, Centrinės vaikų gerovės sąjungos vyresniosios patarėjos, dalis tėvų nemano, kad pliaukštelėjimas ar stiprus sugriebimas yra smurtas.
Suomijos naujienų agentūrai STT L. Holmi teigė, kad kai kuriose situacijose smurto griebęsi tėvai buvo pervargę arba jautė, kad neturi kitų auklėjimo galimybių.
Tyrimą užsakiusi organizacija paragino atsakingas institucijas tobulinti specialistų įgūdžius ir smurto nustatymo bei intervencijos priemones. Be to, pasak jos, būtinai geriau informuoti vaikus apie tai, kas yra teisėta ar tinkama, taip pat apie jų teises ir kur jie gali kreiptis pagalbos.
Bendrovės „Taloustutkimus“ atliktoje apklausoje dalyvavo daugiau nei 1 100 suomių.