Apklausa: skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 procentai Lietuvos gyventojų

Vilnius

Stop kadras @Vilniaus miesto savivaldybė

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

165632

Skiepytis nuo COVID-19 sutiktų 64 proc. Lietuvos gyventojų, rodo Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu atlikta rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa.

Į klausimą „Ar Jūs nusiteikęs(-usi) skiepytis Europos sąjungoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19, kai turėsite tokią galimybę?“ iš 1015 respondentų „tikrai taip“ atsakė 41 procentas, „greičiau taip“ – 23 procentai.

Neapsisprendę teigė esantys 16 procentų, „greičiau ne“ ir „ne“ atsakė po 10 proc. respondentų.

Apklausa taip pat parodė, kad norą skiepytis labiausiai lemia baimė susirgti koronavirusu ir užkrėsti aplinkinius bei tikėjimas, kad vakcina yra vienintelis ir efektyviausias būdas kovojant su šiuo virusu. 

Dvejojantys ir apsisprendę nesiskiepyti dažniausiai sakė, jog nenori tapti „bandomaisiais triušiais“, bijo šalutinio poveikio.

„Džiugina tai, kad beveik du trečdaliai šalies gyventojų suvokia vakcinų teikiamą naudą. Siekiant neapsisprendusiems žmonėms suteikti daugiau informacijos apie vakcinas, išsklaidyti visas baimes ir abejones, turėjome išsiaiškinti, kas žmones neramina, kodėl jie dvejoja, kokie pagrindiniai klausimai jiems kyla. Ši informacija padės mums informaciją viešinti kryptingai“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

Nerimą kelia trumpas sukūrimo laikas

Atliekant tyrimą, buvo siekiama išsiaiškinti žmonių nuostatas apie vakciną nuo koronaviruso.

„Mes labai džiaugiamės, nes radome toje apklausoje ir jos rezultatuose labai daug atsakymų, kaip žmonėms padėti susigaudyti toje informacijoje, kokie gi klausimai kelia daugiausiai neramumo, kur mes turime pasitempti, siekdami vienokio ar kitokio išaiškinimo, tam, kad atsakytume į didžiosios dalies visuomenės klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė viceministrė.

Įsitikinimas, kad vakcina yra gera, bet trumpas jos išbandymo laikas, kelia nuogąstavimų 60 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 44 proc. apklausoje dalyvavusių žmonių nurodė, kad nuo vakcinos sukūrimo praėjo per mažai laiko, kad ja būtų galima skiepyti žmones.

„Lietuviai Europos Sąjungos kontekste atrodo gana gerai ir mes labiau panašūs į Vakarų Europos šalis, kur pasitikėjimas mokslu ir institucijomis yra didesnis, nors bendrai Rytų Europoje vyrauja atsargesnė nuostata, noras palaukti, neskubėti, apsisprendusiųjų yra mažiau. Lietuvių nuostata eiti į priekį yra gana aiškiai išreikšta“, – spaudos konferencijoje sakė „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Rezultatai taip pat atskleidė, kad didžiausią įtaką gyventojų nuostatoms dėl vakcinų nuo COVID-19 turi viešumoje pasisakančių šios srities mokslininkų ar ekspertų komentarai – tai nurodė 62 proc. respondentų. 47 proc. apklaustųjų įtaką daro viešumoje pasisakantys gydytojai, o 33 proc. gyventojų svarbiausios tik jų asmeninės žinios. 

„Nemaža dalis žmonių jaučiasi pakankamai gerai apsišvietę ir turintys daug informacijos šiuo klausimu“, – sakė apklausą atlikusios bendrovės vadovas.

Pasak jo, tyrimas atskleidė, jog linkę skiepytis labiau pasitiki oficialia informacija, tuo tarpu kuo polinkis skiepytis mažesnis, tuo didesnis pasitikėjimas yra socialiniais tinklais.

Aiškinosi požiūrį į populiarius mitus

Apklausoje taip pat teirautasi apie žmonių požiūrį į įvairius teiginius ir teorijas, susijusias su koronavirusu ir vakcina.

Tarp teiginių, kuriems respondentai buvo labiausiai linkę pritarti, buvo tai, jog vakcina yra vienintelis būdas sugrįžti į normalų gyvenimą, tačiau taip pat nuogąstauta, jog praėjo pernelyg mažai laiko nuo jos sukūrimo.

„Apsisprendusieji labiausiai ir nuogąstauja, kad vakcina sukurta per trumpą laiką, tai kelia jiems tam tikrų nuogąstavimų, galbūt nerimo, bet tai nekeičia jų tvirto apsisprendimo skiepytis“, – sakė „Spinter tyrimų“ vadovas.

Kiti populiarūs teiginiai – kad už vakcinos reklamos stovi farmacijos kompanijų verslo interesai, kad yra mirusių nuo vakcinos poveikio, jog geriau būtų leisti masės imunitetui susiformuoti natūraliai, nuogąstaujama dėl trumpo vakcinos veikimo laikotarpiu.

„Tie teiginiai, kuriuos galima priskirti grynosioms sąmokslų teorijoms nėra labai populiarūs Lietuvoje. Mažiausiai pritariama teiginiui, kad COVID-19 yra išgalvota liga“, – kalbėjo I. Zokas.

Tarp neapsisprendusių pastebimi labai stiprūs požiūrio prieštaravimai: nors jie pritaria, kad skiepai – vienintelis būdas grįžti į normalų gyvenimą, tačiau tarp jų populiarios ir sąmokslo teorijos.

Nelinkę skiepytis teigia, kad būtų linkę persirgti ir įgyti natūralų imunitetą, nepasitiki Lietuvos valdžia.

Tarp nusistačiusių nesiskiepyti, pasak I. Zoko, dominuoja požiūris, jog COVID-19 yra išgalvota liga, o skiepijama dėl priežasčių, siejamų su viena ar kita sąmokslo teorija.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 25–vasario 7 dienomis apklausė 1015 respondentų iš visos Lietuvos, kuriems buvo nuo 18 iki 75-erių. Statistinė apklausos paklaida siekia iki 3,1 procento.

Apklausoje taikytas kombinuotas tyrimo metodas, pusę respondentų apklausiant telefonu ir pusę – internetu.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt