Metų įvykiai Lietuvoje – pandemija, rinkimai, parama baltarusiams ir Astravo startas

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

159675

Svarbiausi 2020-ųjų įvykiai Lietuvoje buvo koronaviruso pandemija ir Seimo rinkimai, teigia naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žurnalistai. 

Į pirmąjį penketuką taip pat pateko Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos atvykimas į Vilnių, Astravo atominės elektrinės paleidimas ir įtarimai „Grigeo“ dėl Kuršių marių taršos. 

Lietuvos žurnalistų nuomone, pasauliui daugiausia reikšmės turėjo COVID-19 pandemija, Joe Bideno (Džo Baideno) pergalė JAV prezidento rinkimuose, protestai Baltarusijoje, oficialus Britanijos pasitraukimas iš Europos Sąjungos ir „Black Lives Matters“ protestai už juodaodžių teises Jungtinėse Valstijose. 

„Lietuva pavasarį gana sėkmingai susitvarkė su pirmąja koronaviruso banga, tačiau dalies visuomenės neatsakingas elgesys ir Seimo rinkimų įtaka politiniams sprendimams sustiprino žalingą antrosios bangos poveikį“, – sako BNS redaktorius Vaidotas Beniušis. 

Tarp kitų svarbiausių Lietuvos įvykių žurnalistai minėjo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) vizitą, teisėsaugos įtarimus verslo atstovams Valdui Sutkui ir Mantui Zalatoriui, Europos Komisijos finansavimą elektros tinklų sinchronizavimui, avariją Registrų centro serverinėje, energetikos bendrovės „Ignitis“ akcijų išplatinimą, NATO Baltijos šalių gynybos planų atnaujinimą, VSD pranešėjo informacijos paskelbimą apie žvalgybos veiklą per prezidento rinkimus, naujosios generalinės prokurorės Nidos Grunskienės paskyrimą ir Ramūno Karbauskio pasitraukimą iš Seimo. 

Apklausoje apie svarbiausius metų įvykius dalyvavo daugiau kaip 30 žurnalistų iš naujienų agentūros BNS, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, TV3, LNK, „Info TV“, „Laisvės TV“, delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, tv3.lt, lrt.lt, vz.lt, alfa.lt, Žinių radijo, „Rusradio“, radijo „FM99“, „Lietuvos ryto“ ir tarptautinės žiniasklaidos. 

COVID ir rinkimai

„Lietuvos ryto“ žurnalistas Vytautas Bruveris sako, kad valdžios pasikeitimas po Seimo rinkimų ir koronaviruso pandemija buvo „neabejotinai du svarbiausi šalies vidaus gyvenimo procesai, prieš kuriuos nublanksta iš esmės visi kiti įvykiai, kurių šiemet buvo per akis“.

„Abu šie procesai glaudžiai persipynę – pandemija ir kova su ja gal ir netapo lemtingu faktoriumi, nulėmusiu rinkimų rezultatus, tačiau tapo viena iš pagrindinių temų politinėje kovoje“, – sakė V. Bruveris. 

Delfi.lt redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė pažymi, kad koronaviruso pandemija pakeitė mūsų kasdienį gyvenimą, darbo režimą, sukūrė didžiulį spaudimą sveikatos sistemai, tapo išbandymu vyriausybėms.

Jos teigimu, per šiuos metus pasaulis ir Lietuva išgyveno įvairiausias emocijas – nuo paniškos baimės iki ignoravimo, o pandemija turės ne tik dėl ekonominį poveikį ir sukurs išsilavinimo spragas moksleiviams, bet atneš ir psichologinių pasekmių visuomenei. 

„Lietuvos visuomenės gyvenimui reikšmingiausias ir įvairiausias pasekmes turi šimtmečio pandemija ir didžiausia sveikatos krizė, kuri yra tikras išbandymas visuomenei, valdžios institutams ir turės ilgalaikių pasekmių. Vyriausybės kaita ir Seimo rinkimai ženklina svarbią politinę rotaciją valstybės valdyme“, – teigia Žinių radijo žurnalistas Aurimas Perednis.

BNS redaktorė Roma Pakėnienė atkreipia dėmesį, kad koronaviruso pandemija sudavė didelį smūgį pasaulio ir Lietuvos ekonomikai, išaugino valstybės skolą, padidino nedarbą, didžiulių sunkumų patyrė turizmo, poilsio ir aviacijos sektoriai.

Dalius Simėnas iš „Verslo žinių“ sako, kad tai, kaip pavyks susidoroti su pandemijos pasekmėmis ir pereiti į ekonominio pakilimo fazę, lems naujosios valdančiosios centro dešinės daugumos ir Vyriausybės galimybes laimėti 2024 metų Seimo rinkimus.

LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė konstatuoja, kad pandemija atskleidė visas Lietuvos silpnybes ir kai kurias stiprybes.

Dėmesys Baltarusijai

Antroje metų pusėje Lietuvoje daug dėmesio skirta įvykiams Baltarusijoje. Lietuva rugpjūtį priėmė po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusiją palikusią opozicijos kandidatę Sviatlaną Cichanouskąją ir ėmė telkti tarptautinę paramą opozicijai, o lapkričio pradžioje Aliaksandro Lukašenkos režimas įjungė Astravo atominę elektrinę.

LRT žurnalistė Reda Gilytė teigia, kad parama baltarusiams dar kartą parodė Lietuvos užsienio politikos kryptį, o S. Cichanouskajos atvykimas į Lietuvą „siunčia žinią Europai ir pasauliui, kad šalis nėra tik pasyvi stebėtoja į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“.

BNS žurnalistas Šarūnas Sabaitis Astravo AE startą vadina dar vienu iššūkiu Lietuvos ateičiai, „su kuriuo, deja, iki šiol efektyviai tvarkytis nepavyksta“.

Svarbiausių įvykių penketuką baigia įtarimai bendrovei „Grigeo Klaipėda“ dėl nevalytų nuotekų leidimo į Kuršių marias. „Laisvės TV“ žurnalistė Birutė Davidonytė teigia, kad tai „buvo ne tik didžiausias aplinkosauginis skandalas Lietuvoje, bet jis kartu paskatino kitus domėtis aplinkosauga, į viešumą iškilo ir tokie kitų įmonių aplinkosauginiai pažeidimai, kaip Neries tarša, visuomenė pradėjo fiksuoti ir pranešti apie įvairius atvejus“.

Prancūzijos radijo RFI korespondentė Baltijos šalyse Marielle Vitureau teigia, kad rugsėjį vykęs prezidento E. Macrono vizitas Lietuvai svarbus ir politine, ir kultūrine prasme. 

„Prancūzija galėjo įsiklausyti į Lietuvos aktualijas, rūpesčius, baimes. Svarbu tai daryti tiesiogiai, be tarpininko. Prezidento dėmesys Lietuvos kultūrai taip pat svarbus. Lietuva turi savo vietą kultūros žemėlapyje ir tai reikšminga ilgesnėje perspektyvoje“, – sakė M. Vitureau.

Susiskaldymas JAV

LRT žurnalistė Kristina Jackūnaitė pažymi, kad COVID-19 užgožė visus svarbiausius pasaulio įvykius ir iš esmės pakeitė visą pasaulį.

„Norisi netikėti pesimistais, sakančiais, kad pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo. Arba tikėtis, kad pasikeitimai bus tik į gera“, – teigė ji. 

„Verslo žinių“ žurnalistas Stasys Gudavičius sako, kad žmonija 2020-uosius į savo istoriją įsirašys kaip niūrius COVID-19 metus. 

„Ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje šiemet viską nustelbė vienas dalykas – koronaviruso pandemijos iššūkiai. Visi kiti įvykiai tapo tik fonu arba šių iššūkių sukeltais padariniais“, – tvirtina jis. 

Žurnalistų teigimu, didžiausią įtaką po koronaviruso pandemijos pasauliui turėjęs įvykis buvo lapkritį vykę JAV prezidento rinkimai, per kuriuos demokratas Joe Bidenas įveikė antrosios kadencijos siekusį Donaldą Trumpą

TV3 žurnalistė Eglė Šepetytė teigia, kad šie rezultatai parodė, kokia susiskaldžiusi gali būti visuomenė ir kad priešinti ją gali ne tik pandemijos, krizės, protestai, bet ir patys prezidentai. 

Pasak 15min.lt redaktoriaus Raimundo Celencevičiaus, J. Bideno pergalė JAV prezidento rinkimuose suteikia vilties, kad JAV grįžta į civilizuotos, susitarimais, sveiku protu ir abipuse pagarba grįstos politikos vėžes.

Tačiau D. Trumpo bandymai sukelti abejonių dėl rinkimų ir J. Bideno pergalės teisėtumo bei jo šalininkų gausa kelia pagrįstų abejonių dėl JAV demokratijos kokybės ir nuogąstavimų, kad didėjantis JAV visuomenės susiskaldymas vis gilės, teigia redaktorius.

Delfi.lt žurnalistas Edgaras Savickas sako, kad JAV prezidento rinkimai, „Blac Lives Matter“ protestai ir pokyčiai JAV Aukščiausiajame Teisme išryškina amerikiečių susipriešinimą, ir bus įdomu stebėti, kaip tokiomis sąlygomis seksis naujajai J. Bideno administracijai.

Įtampa Baltarusijoje

Rugpjūtį ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrė Baltarusija, kur šimtai tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš A. Lukašenkos režimą, šiam suklastojus prezidento rinkimus.

Alfa.lt ir žurnalo IQ redaktorius Ovidijus Lukošius sako, kad iki šiol vykstantys protestai Baltarusijoje rodo silpnėjančią Kremliaus įtaką visame regione. Jo teigimu, tai patvirtina ir rinkimai Moldovoje, ir Kalnų Karabacho konfliktas, kuriame didėja Turkijos vaidmuo, ir įvykiai posovietinėje Vidurio Azijoje. 

2020-aisiais ir toliau dažnai minėtas „Brexit'as“. Vasario 1-ąją Britanija oficialiai pasitraukė iš ES, o prieš Kalėdas galiausiai susitarė su ES dėl būsimų prekybos santykių.

„Brexit Brexit Brexit. Tikėkimės, kad jis pagaliau įvyks ir kitais metai „Brexit'as“ nebebus tarp pasaulio įvykių“, – 2020-ųjų pasaulio įvykius pakomentavo LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Į svarbiausių pasaulio įvykių dešimtuką taip pat pateko karas dėl Kalnų Karabacho, Kinijos Honkongui primestas nacionalinio saugumo įstatymas, Rusijos konstitucijos pataisų priėmimas, krūmynų gaisrai Australijoje ir JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth Bader Ginsburg mirtis.

Dešimtmečio įvykiai

BNS jau daugiau kaip dešimtmetį kiekvienų metų pabaigoje surengia žurnalistų apklausą išrinkti svarbiausius metų įvykius. Primename, kas buvo išrinkta svarbiausiais įvykiais pastarąjį dešimtmetį:

2011 metai. Lietuvoje – „Snoro“ banko nacionalizavimas ir jo bankroto inicijavimas, pasaulyje – Arabų pavasaris.

2012 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – JAV prezidento Baracko Obamos perrinkimas. 

2013 metai. Lietuvoje – pirmininkas ES Tarybai, pasaulyje – popiežiaus Pranciškaus išrinkimas.

2014 metai. Lietuvoje – dujų terminalo įrengimas, pasaulyje – Rusijos agresija Ukrainoje. 

2015 metai. Lietuvoje – euro įvedimas, pasaulyje – migracijos krizė. 

2016 metai. Lietuvoje – Seimo rinkimai, pasaulyje – Donaldo Trumpo išrinkimas. 

2017 metai. Lietuvoje – Vasario 16-osios akto atradimas, pasaulyje – JAV pasitraukimas iš tarptautinių susitarimų.

2018 metai. Lietuvoje – popiežiaus Pranciškaus vizitas, pasaulyje – Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas.

2019 metai. Lietuvoje – Gitano Nausėdos pergalė prezidento rinkimuose, pasaulyje – protestai Honkonge.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt