Apklausa: informacija apie COVID-19 domina dvigubai mažiau gyventojų nei pernai

Lietuva

Asociatyvi BNS nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

174785

Socialiniuose tinkluose daugiau nei metus vyraujant su koronavirusu susijusiai tematikai, gyventojų dėmesys šiai informacijai ima slopti. Vis daugiau socialinių tinklų vartotojų grįžta prie „tradicinių“ temų – politikos, socialinių aktualijų, maisto gamybos.

Tai parodė balandžio mėnesį rinkos tyrimų ir technologijų bendrovės „Synopticom“ atlikta miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausa. Palyginti su apklausa, daryta tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, paaiškėjo, kad informacija apie COVID-19 rūpi gerokai mažesnei gyventojų daliai – atitinkamai 46,3 proc. ir 20 proc.  Šiemet žmonėms aktualiau už koronavirusą buvo politika, pasaulio įvykiai (27,8 proc.), socialinės aktualijos (23,3 proc.) ir maistas bei jo gaminimas (21,1 proc.).

„Viešojoje erdvėje pastaruoju metu nuolat girdime, kaip gyventojai pavargo nuo COVID-19 pandemijos ir karantino suvaržymų. Tai natūralu, su pandemija jau gyvename daugiau nei metus, nors tik paskelbus pirmąjį karantiną, visi naiviai tikėjome, jog pasaulinei pandemijai įveikti pakaks poros savaičių ar mėnesių. Šį nuovargį daugelis žmonių bando mažinti informacijos apie koronavirusą ribojimu, todėl socialinėse medijose vėl ima dominuoti įprastos temos – politika ir socialinės aktualijos“, – sako tyrimą inicijavusios išmanios komunikacijos agentūros „Idea prima“ partneris Linas Damanskis.

Dar daugiau laiko ir dėmesio socialiniams tinklams

Pernai tyrimo metu 46 proc. žmonių nurodė, kad socialiniuose tinkluose per karantiną praleidžia daugiau laiko nei anksčiau. Šiemet tokių – 42 proc. Tuo metu 47 proc. gyventojų socialiniuose tinkluose praleidžiamo laiko karantinas nepaveikė.

 „Šiemetiniai ir 2020 metų duomenys atskleidė, kad socialiniame gyvenime įvedami apribojimai mus vis labiau prikausto prie kompiuterių ir išmaniųjų ekranų. Pernai socialiniams tinklams skiriamas laikas išaugo dukart, šių metų duomenys rodo, kad gyventojų laikas prie ekranų vis dar nemažėjo, o ir toliau auga. Psichologų teigimu, socialinės medijos kiek užpildo šiuo metu taip trūkstamo gyvo bendravimo alkį, tačiau visiškai jo numalšinti negali“, – atkreipia dėmesį L. Damanskis.

Palyginti 2020 ir 2021 metų tyrimų duomenis, gyventojai, norėdami sužinoti aktualijas ir naujienas apie koronavirusą, šiemet kiek dažniau pirmenybę teikia socialiniams tinklams – atitinkamai 17,4 proc. ir 18 proc. Nors kitų informacijos kanalų populiarumas šiais metais kiek sumenko, vis tiek pirmauja naujienų portalai (atitinkamai 39,2 ir 35,6 proc.) ir televizija (29,6 ir 28,8 proc.).

„Nors tradicinės žiniasklaidos priemonės vis dar pirmauja, didesnę reikšmę ieškant informacijos apie koronavirusą įgauna ir socialiniai tinklai – kuo žmonės daugiau laiko čia leidžia, tuo daugiau randa jiems rūpimos informacijos“, – pažymi „Idea prima“ komunikacijos ekspertas.

Nepasitikėjimas ir nepasitenkinimas auga

Palyginti abejų metų apklausos duomenis, ryškėja gyventojų nepasitikėjimas socialiniuose tinkluose skelbiama informacija apie koronavirusą. Pernai 43 proc. gyventojų pasitikėjo šia informacija, kai šiemet taip manančių liko tik 33 proc. Atitinkamai išaugo ir nepasitikinčiųjų gretos – nuo 45 iki 48 proc.

Žmonėms taip pat vis mažiau svarbu, kad Lietuvos institucijos ir šalies vadovai aktyviai skelbtų informaciją apie koronaviruso situaciją bei dėl jos priimamus sprendimus socialiniuose tinkluose. Pernai tai rūpėjo 71-am proc. respodentų, šiemet jau tik 60-čiai proc. Atitinkamai padaugėjo gyventojų, kuriems tai nerūpi – nuo 25 iki 34 proc.

„Apklausa tik dar kartą atskleidžia jau minėtą žmonių nuovargį – jiems vis mažiau rūpi COVID-19 tema, atsirado daugiau nepasitikėjimo, savotiško nusivylimo pačia pandemija, informacija apie ją bei valdžios veiksmais. Panašios tendencijos vyrauja visame pasaulyje“, – komentuoja L. Damanskis.

Vis dar rūpi situacija Lietuvoje ir mokslininkų nuomonė

Gyventojai Lietuvos institucijų komunikaciją socialiniuose tinkluose informuojant apie koronaviruso situaciją ir dėl jos priimamus sprendimus taip pat vertina vis prasčiau. Pernai 50 proc. apklaustųjų manė, kad tokia komunikacija yra efektyvi, šiemet taip tvirtinančių liko 31 proc. Pernai 31 proc. respodentų komunikaciją vertino kaip neefektyvią, šiemet jų gretos išaugo iki 51 proc.

Labiausiai šalies gyventojus dominantis turinys nepasikeitė, tik pakito eiliškumas. Šiemet gyventojus labiausiai domino Lietuvos politikų sprendimai šioje situacijoje (51 proc., pernai – 59 proc.), mokslininkų tyrimų, susijusių su koronavirusu, naujienos (50 proc., pernai – 57 proc.) ir pandemijos plitimas bei situacijos suvaldymas Lietuvoje (49 proc., pernai – 61 proc.).

„Natūralu, kad gyventojams vis dar labiausiai rūpi, kokia pandemijos situacija Lietuvoje ir ką jai pagerinti daro vietos politikai, taip pat džiugu, kad žmonės nenusigręžė nuo mokslininkų svarstymų šia tema. Žūtbūt turime neleisti dezinformacijai ir melagienoms užgožti mūsų informacinio lauko“, – teigia komunikacijos ekspertas.

Rinkos tyrimų ir technologijų bendrovė „Synopticom“ Lietuvos miestų gyventojų, turinčių bent vieną socialinio tinklo paskyrą, apklausą atliko balandžio mėnesį. Apklausoje dalyvavo 515 žmonių, kurių amžius – 18–60+ metų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt