Apklausa: dalis šalies gyventojų vaikų globos namų kaimynystę vertina skeptiškai

Lietuva

Pexels.com nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: ELTA

252852

Nors bendruomeniniai vaikų globos namai yra vertinami kaip geresnė alternatyva didelėms vaikų globos institucijoms, dalis šalies gyventojų išlieka skeptiški jų atžvilgiu, rašoma CPVA pranešime žiniasklaidai.

Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) užsakymu vykdytos apklausos duomenimis, 52 proc. respondentai mano, kad žmonės nenori gyventi šalia vaikų globos namų dėl ramybės drumstimo, 49 proc. – dėl nesaugumo.

Specialistų nuomone, šios gyventojų baimės yra nepagrįstos ir greičiau nulemtos išankstinių nuostatų nei atspindinčios esamą situaciją.

„Greičiausiai tokia neigiama nuostata susiformavo dėl viešosios informacijos, kai pranešama, jog globojamas vaikas netinkamai pasielgė. (...) Kalbant apie triukšmą, juk jei mes gyvename šalia didelės, pavyzdžiui, 3 vaikų šeimos, puikiai suprantame, kad tie vaikai gali kelti triukšmą. Tai yra gyvybingas jų raidos poreikis bėgioti, žaisti, krykštauti iš džiaugsmo, ir mes neturėtume to stabdyti – juk vaikai džiaugiasi gyvenimu, vadinasi, yra laimingi.

Mes negalime vaikams drausti bėgioti, juokauti, krykšti – tai būtų vaiko raidos poreikių nepatenkinimas. Turbūt tie žmonės, kurie nenori gyventi šalia bendruomeninių vaikų globos namų, nebūtų patenkinti ir gyvendami šalia daugiavaikės šeimos“, – komentuoja Globos centrų įveiklinimo projekto vadovė Rugilė Ladauskienė.

Ramybės drumstimą dažniau minėjo vyriausi apklausos dalyviai, taip pat rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tuo metu nesaugumo jausmą dažniau įvardijo aukštesnio išsimokslinimo ir kaimo vietovių gyventojai.

„Nesutarimų ar konfliktinių situacijų su kaimynais pasitaiko itin retai, tai priklauso nuo žmonių požiūrio ir tolerancijos, kaip ir bet kurioje kitoje kaimynystėje. Vaikai bendruomeniniuose globos namuose gyvena kartu su socialiniais darbuotojais kaip didelė šeima, todėl dažniau girdime pozityvias istorijas, kai globotiniai susidraugauja su kaimynais ir jų vaikais – to ir siekiame, kad į bendruomenę atėję vaikai jaustųsi jos dalimi ir nebūtų atstumti“, – sako pašnekovė.

Pasak Jonavos socialinių paslaugų centro vadovės Valentinos Demidenko, bendruomeniniuose vaikų globos namuose įprastai gyvena 6–8 vaikai, su kuriais dirba 2–3 socialiniai darbuotojai, vadinami individualios priežiūros specialistais.

Stengiamasi išlaikyti šeimos modelį ir priartinti vaikų gyvenimą prie normalaus – jie lanko ir mokyklas, darželius, mokosi namų ruošos darbų, kartu gamina maistą, kaip ir visi kiti vaikai. Tokiuose namuose augantys vaikai vėliau turi pakankamai gerus socialinius įgūdžius ir būna pasirengę savarankiškam gyvenimui. Be to, kaip ir visos šeimos, bendruomeninių vaikų globos namų šeimynos išsiruošia į įvairias išvykas, leidžia laisvalaikį, tai itin svarbu ir emocinei vaikų būsenai“, – pasakoja V. Demidenko.

Apklausos duomenimis, 29 proc. respondentų mano, kad žmonės nerimauja ir dėl be tėvų globos likusių vaikų galimos neigiamos įtakos jų vaikams.

„Čia greičiausiai suveikia stereotipinis mąstymas – jei vaikai yra iš žalingų įpročių turinčių šeimų, vadinasi, jie patys jų turi. Vis dėlto matome, kad netinkamai pasielgti gali visi vaikai, nesvarbu, kokioje šeimoje jie auga, tad reikėtų dar padirbėti keičiant išankstines visuomenės nuomones. Juo labiau kad tinkamai auklėjami vaikai bus atsparesni aplinkos poveikiui, jie nepuls krėsti aibių vien dėl to, kad taip daro kaimynų vaikas“, – įsitikinusi R. Ladauskienė.

12 proc. respondentų nuomone, žmonės vengia vaikų globos būstų dėl kenkimo kaimynystės prestižui, o 10 proc. šiuo klausimu neturėjo jokios nuomonės. Tik 16 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad nėra daug žmonių, kurie vengtų tokios kaimynystės.

Lietuvoje šiuo metu veikia 44 ES investicijų lėšomis finansuojami bendruomeniniai vaikų globos namai. Jie įkurti Utenos, Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Molėtų, Šilutės, Prienų, Varėnos, Zarasų, Šalčininkų, Ignalinos, Anykščių, Vilkaviškio, Ukmergės, Šiaulių, Pakruojo, Radviliškio rajonuose, Alytuje, Panevėžyje, Pagėgiuose, Elektrėnuose, Rietave ir Vilniuje.

Liepos 18–28 d. CPVA inicijuotoje apklausoje, kurią vykdė „Spinter tyrimai“, dalyvavo 1013 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

ELTA (ELTA)

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt