Apie vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą svarbu pranešti laiku

Klaipėda

Pixabay.com nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt

44073

Ūkininkams kasmet tenka skaičiuoti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą, kurią kompensuoja Klaipėdos rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Nors šiemet dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo gyventojai į Savivaldybę dar nesikreipė, tačiau tokių prašymų laukiama, todėl svarbu žinoti, kokia kompensacijų teikimo tvarka.

Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotojos Rūtos Cirtautaitės, svarbu nepavėluoti apie patirtą žalą informuoti seniūnijos ir Savivaldybės: „Ūkininkai, norintys gauti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, turi ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo rašytiniu prašymu dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo apie tai pranešti atitinkamai seniūnijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriui. Šiemet vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos bei miškų savininkams, naudojantiems repelentus (atbaidančiąsias medžiagas, baidiklius) apsaugai nuo žvėrių, kompensacijoms Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje numatyta beveik 29 tūkst. eurų.“

Norint gauti vilkų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo kompensaciją, reikia per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo pateikti ne tik prašymą, bet ir gaišenų važtaraštį, pranešimą apie ūkinių gyvūnų perkėlimą ir kaitą iš ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavimo informacinės sistemos, medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos apžiūros aktą bei nukentėjusių gyvūnų fotofiksaciją.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ekologė Kristina Stulpinienė ragina gyventojus imtis saugos priemonių. Vienas populiariausių apsaugos priemonių nuo vilkų − elektrinis piemuo, jis turi būti sudarytas iš ant tvirtų kuolų ištemptų kelių (rekomenduojama ne mažiau 5) vielų, kuriomis teka aukštos įtampos srovė. Kad žvėris negalėtų patekti į aptvarą nei per viršų nei per apačią, reikia elektrinio piemens pirmą juostą kabinti 10–15 cm virš žemės paviršiaus. Apsaugai nuo peršokimo viršutinė juosta turėtų būti ne žemiau kaip 1–1,20 m aukštyje, jei yra galimybė, galima aukštinti iki 2 m. Aptvaras efektyviai veikia, kai juo teka srovė, todėl reikia reguliariai tikrinti, ar nėra gedimų arba srovės nuotėkių per besiliečiančius objektus. Taip pat rekomenduojama kas 15–20 cm ant elektrinio piemens pririšti baltos spalvos ne mažesnes nei 2 cm pločio juostas.

„Nepaisant ir geriausių apsaugos ar reguliavimo priemonių, žalos ūkininkams visiškai išvengti turbūt niekuomet nepavyks, todėl ir reikalinga skirti kompensacijas. 2017 m. į Klaipėdos rajono savivaldybę kreipėsi 7 gyventojai iš Veiviržėnų seniūnijos Vainotiškės, Tarvydų, Balsėnų ir Daukšaičių kaimų ir Endriejavo seniūnijos Toliotų ir Šilėnų kaimų, kurie patyrė vilkų žalą. Iš viso buvo papjauti 9 naminiai gyvuliai. Visais atvejais buvo taikytos saugos priemonės, siekiant apsaugoti gyvulius, todėl gyvuliai papjauti aptvertose ganyklose ir galvijams esant prie pat namų. 2017 m. išmokėtų kompensacijų dydis – daugiau nei 1,6 tūkst. eurų.“, – teigė vicemerė Rūta Cirtautaitė.

Klaipėdos rajono savivaldybės informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt