Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: Elektrėnų savivaldybė
Taigi tėvystės ideologija atspindi tradicinę šeimos maitintojo vaidmens sąvoką, kuri apibrėžia gerą tėvą kaip gerą šeimos aprūpintoją, šeimoje turintį aiškų vaidmenį ir nebūtinai dalyvaujantį su vaikų priežiūra ar motinyste siejamoje veikloje.
Keičiantis kartoms, pasikeitė ir gyvenimo ritmas, dėl to visuomenėje vyrų vaidmuo šeimoje, ypač prižiūrint vaikus, tampa vis reikšmingesnis ir vis labiau suvokiamas kaip vyriškosios tapatybės dalis. Paveikslas, kurį piešiame vyrą kaip tėtį, kinta, kinta ir jo vaidmuo šeimos gyvenime.
Vaiko atsiradimas šeimoje ir aktyvus tėvo vaidmens prisiėmimas pozityviai transformuoja ir pačių vyrų gyvenimus. Skirtingi tyrimai įvardija skirtingą aktyvios tėvystės naudą vyrams, tačiau daugelis jų prieina prie platesnės išvados, kad aktyvi tėvystė teigiamai veikia vyrų gyvenimo kokybę. Aktyvi vyrų tėvystė (ypač gimus pirmajam vaikui) siejama su vyrų sveikatos (ypač psichologinės) pokyčiais, lėtinių ligų tikimybės, polinkio į kriminalinį elgesį ir rizikinga elgsena sumažėjimu, padidėjusiu atsakomybės jausmu ir tobulėjimu.
Tėčių įsitraukimas į šeimos gyvenimą ir vaikų auginimą yra itin svarbus sėkmingai vaikų raidai ir tolesniam gyvenimui. Šią įsitraukimo naudą įrodo daugybė skirtingų tyrimų, atskleidžiančių teigiamą ryšį tarp tėčių įsitraukimo ir vaikų psichologinio, kognityvinio, elgsenos stabilumo ir finansinės gerovės. Tėvų įsitraukimas į vaikų auginimą daro skirtingą poveikį skirtingais vaiko raidos laikotarpiais. Amerikos psichologų asociacija, apibendrinusi įvairių tyrimų duomenis, pateikia išvadas apie tėvystės ir vaikų gerovės ryšį. Tėvų įsitraukimas į kūdikių ir mažamečių vaikų auginimą yra siejamas su pažangesne kalbinių gebėjimų raida, mažesne kognityvinių (pažinimo) sutrikimų rizika, pozityvesniu vaiko elgesiu prieš maitinimo laikotarpius ir mažesnėmis elgsenos problemomis vėlesnėje vaikystėje. Įsitraukimas į mokyklinio amžiaus (apytiksliai 4–12 m.) vaikų auginimą siejamas su pagerėjusiu akademinių pasiekimų lygiu, pozityvesniu požiūriu į mokyklą, didesniu raštingumu, geresniais akademiniais gebėjimais, neverbaliniais kognityviniais gebėjimais, mažesnėmis elgsenos problemomis, geresne emocine savireguliacija, geresniais matematikos ir skaitymo gebėjimais, sėkmingesne socialine adaptacija. Įsitraukimas į paauglių vaikų auginimą siejamas su sveikesniais vaikų mitybos įpročiais, mažesnėmis elgsenos problemomis (ypač mergaičių), didesne saviverte, mažesniu nusikalstamumu, mažesniais depresijos simptomais, mažesne smurtine elgsena, geresniais pažymiais ir retesniu narkotinių medžiagų vartojimu.
Amerikos psichologų asociacija pažymi, kad net tuomet, kai tėtis negyvena kartu su vaikais, jo įsitraukimas irgi daro teigiamą poveikį vaikų gyvenimams. Tokių tėčių vaikų gerovė labiausiai priklauso ne tiek nuo laiko, praleidžiamo su vaikais, ar pinigų, skiriamų vaikams, o nuo to, kiek aktyviai tėtis yra įsitraukęs į veiklas, kurios skatina, palaiko, puoselėja tėvo ir vaiko ryšį.
Lietuvos oficialios statistikos portalo duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje tėvystės atostogų iki 1 mėn. 2020 m. išėjo 134, 2021 m. – 144, 2022 m. – 133, 2023 m. – 141 tėvai. Vertinant valstybinio socialinio draudimo duomenis, vaiko priežiūros išmoką gavusių vyrų, iki vaikui sukaks 1 metai, didžiausias skaičius matomas intensyviausiu pandemijos laikotarpiu, t. y. 2020 m. (7,91 proc.), 2021–2022 m. skaičiui kritus iki 4,24 proc., auganti tendencija matoma 2023 m., t. y. 7,56 proc. Kiek kitokia situacija matoma vertinant vyrų, kurie gavo vaiko priežiūros išmoką nuo 1 metų, iki vaikui sukaks 2 metai, skaičių. Nuo 2020 m. iki 2023 m. skaičius augo nuosekliai, t. y. nuo 43,75 proc. iki 52,11 proc. Nors šie skaičiai neparodo tikros realybės, tačiau situacija, nors ir mažais žingsniais, krypsta į gerąją pusę.
Tėvystės nauda nenuginčijama, o aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą, šeimos gyvenimą yra ne tik vyriškumo tapatybės dalis, bet ir šiuolaikinės visuomenės vertybė, kuri teigiamai veikia ne tik vyrų ir vaikų, bet ir moterų gyvenimo kokybę. Ar norime pokyčių? Kokių pokyčių siekiame sau ir mūsų vaikams? Tai kiekvieno sprendimas!