PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2023 m. Vasario 5 d. 18:44

Apie sportą be nacionalinių simbolių

Šiauliai

Unsplash.com nuotr.

Ry­tas Sta­se­lisŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“


258179

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOC) ir jo vadovai į viešąją pasaulio erdvę paleido dviprasmiškų užuominų dėl to, kad parama Rusijos pradėtam karui Ukrainoje „nesusitepę“ rusų ir baltarusių sportininkai galbūt galėtų dalyvauti 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse be savo šalių simbolikos, su neutralia vėliava.

Kol kas į orą paleistas tik balionas – pasitikrinti, kaip būtų reaguojama į tokį sprendimą:

  • Nė vienam sportininkui negali būti uždrausta startuoti dėl paso.
  • Vyriausybės negali spręsti, kuriems atletams dalyvauti, o kuriems ne.
  • Su „neutraliu statusu“ dalyvaujantys atletai negali reprezentuoti savo valstybių.
  • Sveikintinas Azijos olimpinės tarybos sprendimas suteikti teisę atletams varžytis Azijos varžybose.

Paskutinis punktas reikalauja tam tikrų paaiškinimų. Reikalas tas, kad Azijos regiono olimpiniai funkcionieriai nusprendė Rusijos ir Baltarusijos sportininkams suteikti galimybę Azijos žaidynėse parodyti savo lygį ir aukštus rezultatus, kurie nutiestų jiems kelią į olimpiadą pagal nustatytus olimpinius normatyvus.

Vos išgirdęs apie TOC paleistą balioną, Ukrinos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš karto pareiškė, kad tokiu atveju jo šalies sportininkams nebeliktų nieko kita, kaip tik boikotuoti žaidynes Paryžiuje. Panašią paramą ukrainiečiams pareiškė Latvijos tautinio olimpinio komiteto vadovas Žoržas Tikmeras.

Lietuvoje dėl to jau kilo diskusijų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikavo viešas TOC dvejones. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad, TOC leidus žaidynėse dalyvauti rusams ir baltarusiams, Vakarų šalių sportininkų Paryžiuje neturėtų būti. Tačiau šalies vadovų poziciją komentavusi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė nukirto, esą galimybė nedalyvauti Paryžiaus olimpiadoje net „nesvarstoma“. Duodama interviu žiniasklaidai, p. Gudzinevičiūtė pateikė išvis stebuklingą argumentą: esą, jeigu nedalyvausime mes, rusai turės daugiau galimybių laimėti...

Diskusija apie tai, kokios yra sporto sąsajos su politika ir kaip jos siejasi su tarptautiniu olimpiniu judėjimu, siekia daugiau nei amžių, kai prancūzų entuziastas Pierre’as de Coubertinas XIX amžiaus pabaigoje pasiūlė atkurti antikoje buvusias sporto žaidynes tarptautiniu mastu ir įkurti TOC. Lietuvių ir šveicarų kilmės mokslininkas Alfredas Erichas Sennas (1932–2016) šią iniciatyvą vertino pragmatiškiau: „Į šiuolaikainį olimpinį judėjimą galima žiūrėti ir taip – prieš šimtmetį atsirado žmonės, jie laiku sukūrė aliuzijų į antiką turintį prekių ženklą ir dabar rengia pasaulyje populiarius komercinius renginius“ (su profesoriumi man teko bendrauti 2008 m. vasarą). Jis – knygos „Galia, politika ir olimpinės žaidynės“ (1998 m.) autorius.

„Kiti istorikai kritikuoja mano teiginį apie tai, – tada sakė p. Sennas, – kad de Coubertinas TOC sukūrė tais pačiais principais, kaip ir Leninas bolševikų partiją Rusijoje. Iki šiol TOC yra it bolševikų partija su savo „centro komitetu“ ir „politiniu biuru“ – Vykdomuoju komitetu – struktūra, į kurią nauji nariai kooptuojami iš patikrintų saviškių.“

Tačiau man ši p. Senno aliuzija patinka. Ji paaiškina nemažai nuostabą keliančių dalykų: TOC demonstruojamą meilę totalitariniams režimams (tokiems kaip Rusija ir Kinija) bei pinigams, pagrindžia beprasmiškas gilios arba aukštos moralės paieškas, vertinant TOC sprendimus, taip pat visuotinai žinomą reikalavimą politiniams valdžios institutams nesikišti į vidinius nacionalinių olimpinių komitetų reikalus (šią praktiką perėmė Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) nepaisant, kad viena pagrindinių TOC komercinio modelio algoritmo dedamųjų yra nacionalinės komandos su vėliavomis, himnu ir kitais simboliais. Be nacionalinių simbolių tas algoritmas nustotų savo vertės ir būtų patrauklus nebent tokiems diktatoriams kaip Adolfas Hitleris ir Vladimiras Putinas, pasiruošusiems investuoti milijonus ar milijardus vien už tarptautinį pripažinimą.

O p. Gudzinevičiūtės – TOC Vykdomojo komiteto narės – šiandien paklausčiau: kaip ji balsuos kol kas tik į orą paleisto baliono klausimu? O gal apie galimą rusų ir baltarusių sportininkų dalyvavimą olimpiadoje Paryžiuje sprendžia ne TOC Vykdomasis komitetas, o p. Putinas ir Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka?