Apie senjorę, Dievą ir šventinį špagatą

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt

15738

Šiauliuose apstu kūrybiškų, gyvenimą mylinčių senjorų, tačiau 71-erių Aldona Tijūnaitienė – ir paprasta, ir nepaprasta. Jaunystėje išgąsdinta, kad jos stuburas lyg 70-metės, ji iki šiol lengvai padaro špagatą. Moteris neseniai pradėjo tapyti, išmoko groti, ką jau kalbėti apie begalinį rūpestį aplinkiniais, savanorišką daugiabučio bendrijos gėlynų priežiūrą. Aldona dėl gebėjimo viską suspėti nuopelnų neprisiima – stebuklai jos gyvenime pradėjo vykti prieš 20 metų. Kodėl?

Foto galerija:

„Jis tavyje ima skleistis“

„O jau darbų, Jėzau Marija. Turbūt ant lentos gulėsiu ir vis tiek sau darbų prigalvosiu“, – kvatojasi Aldona, nešdama ant stalo vaišes – dar karštus pakepintus baravykus, obuolių pyragą, silkę, salotas ir kt. Sunku suprasti, kaip ji viską suspėjo, nes ką tik grįžo iš Kelmės – iš vyro Vlado tėviškės parsivežė „duoklės“ – bulvių.

Vlado namuose nėra – išlėkė į Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo bažnyčią, kur dirba zakristijonu. Tiesa, žmonai prigrasino apie jį straipsnyje nė neužsiminti. Kuklinasi...

Aldona juokiasi sakydama, kad vyrai su žmonomis santarvėje gyvens tik tada, kai supras, jog yra visiškai skirtingi ir vienas kitą tegali papildyti. Jie su Vladu pirmuosius dešimt santuokos metų nebuvo nė karto susipykę. Juk moteris sukurta iš vyro šonkaulio, tad geba geriau ir greičiau orientuotis smulkiuose darbuose. O vyras yra strategas, tad nėra ko norėti, kad gebėtų vienu metu kelis darbus dirbti.

Senjorė atsiverčia planšetę, rodo šeimos fotografijas, džiaugiasi šventėmis, dukros ir sūnaus šeimomis, keturiais anūkais. Neslepia, kad teko ilgai ir kantriai melstis, prašyti Dievo, kad šis leistų vaikams pasimėgauti tėvyste. Ir stebuklas įvyko, sūnaus šeimoje gimė mergaitė, o paskui – ir dvynukai...

„Kartais pavargdavau anūkus vėžinti vežimėliu, su jais juk nėra kada prisėsti. Jau maniau, pasakysiu, kad viskas, nebeturiu sveikatos. Prieina kokia moteris, pasidžiaugia, kad labai gražūs vaikiukai, ir tada galvoju, kad Dievas man angelą atsiuntė, mane sustiprino, gavau atsakymą ir vėl su vaikais – vargstu“, – juokiasi ji.

Gal rūpestis anūkais, pagalba vaikams, kaimynams ir yra tas šaltinis, iš kurio senjorė gauna jėgų ir meilės gyvenimui? Aldona paslaptingai nusišypso. Nesako nei taip, nei ne, tik papasakoja istoriją, kaip prieš 20 metų iškėlė į viršų rankas ir paprašė Dievo leisti jai jį pažinti. Nes nesuprato, kuo ji tiki. Žiūrėjo į Dievą lyg į medinį, o niekas jai esmės nepaaiškino. Va tada ir prasidėjo gyvenime stebuklai...

„Jeigu nori Dievą pažinti, turi kelti sau klausimus. Taip įsileidi į save, ir jis tavyje ima skleistis“, – šypsosi moteris.

untitled-1.jpg

Už kitą gali tik melstis

Aldona visada keliasi apie 5 val. ryto, nors eina miegoti jau po vidurnakčio. Žinoma, dieną ji būtinai privalo pamiegoti ir juokiasi sakydama, kad nežino, kas tokia yra – vieversys ar pelėda. Bet nejau tai nors kiek svarbu?

Ne vienerius metus senjorė gieda Šiaulių katalikių moterų šv. Elžbietos ansamblyje. Gyvenime niekada negrojusi pianinu, ji meldėsi, prašydama Dievo padėti jai elektrinius vargonėlius įsigyti. „Už 18 Eur nusipirkau. Išmokau ir groti sau pritardama“, – juokiasi ji.

Aldonos tikėjimas ypač sustiprėjo po vidinio išgydymo pamaldų, surengtų Kaune. Vienas pamaldose dalyvavusių dvasininkų tarnavo Indijoje kartu su šventąja Motina Terese.

„Meldėsi jie už mane, visa bažnyčia buvo lyg ligoninė – tiek priguldė žmonių. Atvedė tokią moterį su ramentais. Tiesiai pas tą kunigą. Ji ten susmuko, kokias tris valandas pagulėjo, paskui jis už ją pasimeldė ir liepė pačiai eiti. Ji savo kojomis išėjo. Jaunuoliai cypė, klykė. To piktojo įėjimas toks... Eiliniam žmogui to negali sakyti, jis nesupras, bet tai – ne juokai“, – sako senjorė.

Išgirdusi bendraamžių kaltinimus, kokių blogų kunigų yra, ji negali to suprasti. „Kaip gali lyginti kunigą ir Dievą? Tai tas pats, kaip daktarą su liga gretinti. Jei tau gydytojas nepatinka, tai neisi gydytis pas jį? Toli žmonės nuo tiesos, nenori šviesos įsileisti, ir šitaip gyvenime džiaugsmo nepatiria. Kaip katalikas gali kaltinti kitą? Melstis už kitą turi. Būdamas šviesoje žmogus blogų darbų nedaro. Nedorai elgiasi tas, kuris įkritęs į duobę, ir kuo blogiau apie jį kalbėsime, tuo labiau neleisime jam iš duobės išlipti“, – sako senjorė.

Būsi glamžomas tol, kol nesikeisi

Neseniai Aldona nusprendė patikrinti savo tapybos gebėjimus. Pamąsčiusi, iš kur gauti paveikslų rėmų, tapyti pradėjo ant batų dėžučių dangtelių.

Per šv. Velykas Aldona, net atėjusi į svečius, negali nekurti. Atsineša margučių, bendraudama juos skutinėja ir dovanoja susirinkusiems. O per gyvenimą tiek yra visko primezgusi, kad reikėtų neįsivaizduojamo dydžio sporto salės jos darbams iškloti.

Moteris savo noru puoselėja gėlynus prie daugiabučio, kuriame gyvena. Nuo gėlių lūžta ir jos nuostabiai gražūs namai. Atrodo, kad senjorė turi maišą pinigų, bet tai jai tik juoką kelia. „Savo rankomis viską darėme. Man tiesiog ateina pinigai. Daug aukoju, kad išmokčiau dalytis. Viskas sugrįžta“, – šypsosi ji.

Išėję į pensiją žmonės dažnai pasijunta nereikalingi, skundžiasi, kad trūksta pinigų, sveikatos, valdžia bloga ir kaimynai negeri. Aldona mano, kad žmonės patys sau nelaimių prisišaukia. Jei gyveni be tikėjimo, tai ir ligos puola, nelaimės nutinka.

„Kitaip Dievas negali žmogaus sutramdyti, kaip tik per pinigus ir sveikatą. Kol nesuvoksi, nesikeisi, tol bus bėdų“, – sako Aldona.

„Niekada neprašyk lengvo pinigo. Turi prašyti, kad Dievas leistų užsidirbti. Jam geriau žinoti, ko man reikia. Turi ir į savo sąžinę pasižiūrėti. Būna, žmonės kitiems tik nurodinėja, reikalauja, o patys nenori nė piršto pajudinti. Pyksta, kad valdžia bloga, bet nori, kad kiti valdžią pakeistų. Tai eik ir pakeisk. Neturi žmonės to gerumo. Ką savam duodi – tai nesiskaito. Tavo gerumas turi būti skirtas svetimam, kartais net nepažįstamam. Tada Dievas gal susimils ir duos tau tai, ko prašai, – gyvenimo tiesas aiškina senjorė ir priduria, – kol žmogus nesikeis, tol ir bus glamžomas...“

Aldona pataria visiems, bėgantiems per gyvenimą, sustoti. Nors sekmadienį. „Sekmadienį turi prisijungti prie to pagrindinio akumuliatoriaus. To, kuris tave maitina. Nueik į bažnyčią, net jei nieko nesupranti. Vienas skėrys arkliui nieko negali padaryti. O kai jų minia – arklį negyvai suės. Tai ir čia tas pats“, – kalba moteris.

Be jokios abejonės, moters sveikata nėra lyg jaunuolės – paskauda tai vienoje, tai kitoje kūno vietoje. Bet Aldona tikra – nuoširdžiai melsis, ir ligos pasitrauks. Kaip išnyko degančių pėdų bėda, kartu pasimeldus su lenkų dvasininku, pernai besilankiusiu Šiaulių arenoje.

Tiesa, prieš kelerius metus Aldona prisiminė, kad jaunystėje buvo labai lanksti, nebloga sportininkė. Ėmė ir lengvai padarė špagatą. Dabar, norėdama įkvėpti bendraamžius, špagatą „dovanoja“ draugams. Ypač – jų septyniasdešimtmečio proga.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt