PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2025 m. Balandžio 3 d. 13:09

Apie poeziją ir tarmės vertę su poetu Juozu Žitkausku

Ignalina

Ignalinos rajono savivaldybės nuotr.

Lina KovalevskienėŠaltinis: Ignalinos rajono savivaldybė


354000

Balandžio 2 dieną Ignalinos krašte viešėjo ir savo kūryba dalijosi poetas Juozas Žitkauskas.

Susitikimai surengti net trijose vietose: Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijoje, Ceikinių kultūros filiale ir Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Poetą lydėjo, jį pristatė ir kalbino rašytoja Gintarė Adomaitytė. Eiles J. Žitkauskas rašo ir bendrine kalba, ir savo gimtąja dzūkiška tarme. Buvo skaitomi eilėraščiai iš knygų „Budintis kalendorius“, „Sakyciniai ir pilniavociniai“, ,,Dubeltavos išpažintys“ bei naujausi kūriniai.

Poetas sakė norįs parodyti, kad tarmė – kiekvieno iš mūsų gimtoji kalba, todėl labai svarbu ją išsaugoti, gerbti ir branginti, didžiuotis, nes būtent tarmėje užfiksuojami pagrindiniai asmenybės savasties ženklai. ,, Bet kokį kaimelį lyginu su savo tėviške Kapčiamiesčiu. Esu labai sentimentalus, chroniškas nostalgikas. Bendrinė kalba lyg ir ne iki galo atsiveriu, dzūkiškai kalbu ir eiles skaitau iš visos sylos. Nuo Lazdijų esam karštesni dzūkai ir mūsų tarmė kietesnė, rupesnė nei varėniškių...“,– sakė poetas.

Vienas iš autoriaus savitumų, pasikartojantis visose knygose – gimtojo krašto, Lazdijų rajono vaizdiniai, tarmės ypatybės, žmonės. Jo tekstams būdingas naujumas, dažnai atsisakant tiesioginio liaudiškumo, jį priartinant prie modernesnio kalbėjimo. Autorius sako, kad tarmė toli gražu nėra tik linksmų vakarėlių, humoro šou išraiškos būdas, bet kalbėjimo ir susikalbėjimo galimybė, priežastis labiau ir tiksliau išreikšti savo jausmus, atverianti daugiau galimybių pasakyti apie save ir supančią aplinką: ,,Ko daugiau rašydamas dzūkiškai (labiausia savo, Kapčamiesco, šnektu), vis labiau suprantu, kad gimtos tarmės garsas, žodzis, pasakymas, andai išłėkis iš užanco, dartės grįžta atgal’… Ne visi iš rozo – kap kadu vienas per mėnasį, bet kadu ne kadu ir per vienų dzienų visas pulkas suskranda per ausis in smagenis, in pomiecį… Dzaugies, glostai, myluoji ir jauci, kad dartės tai jiej niekur jau neišsilakios ir kad dar labiau dėl’ to būtai spakainas, juos užrašai. Idanc možnėtų ir kitųroz pasakyc sau beigi kiciem, tep juos supilniavojanc ir ligi paskucinės ištaros…“.

Juozas Žitkauskas gimė 1973 m. Kapčiamiestyje, Lazdijų rajone. 1991 m. baigė Kapčiamiesčio vidurinę mokyklą. Nuo pat vaikystės pamėgo knygas. Prisiminė savo pirmąsias mokyklos ir miestelio bibliotekas ir labai geras bibliotekininkes. Pasakojo, kad labai anksti susidomėjo suaugusiems skirtomis knygomis, tarp jų rado ir poezijos knygų. Juozas studijavo Vilniaus Konservatorijoje kultūros vadybą. Dirbo Vilniaus rajono laikraščio ,,Vilnia“ korespondentu, ,,Vorutos“ laikraščio Kultūros skyriaus redaktoriumi, Rytų Lietuvos kultūrinės veiklos koordinatoriumi, Vilniaus mokytojų namų renginių organizatoriumi ir projektų vadovu. Jis vadovauja Emilijos Pliaterytės atminimo draugijai, asociacijoms ,,Vilniaus dzūkuliai“, ,,Slinktys“ ir yra dar daugybės įvairiausių veiklų organizatorius, renginių vedėjas, parodų kuratorius.

2020 m. už gimtosios kalbos ir gimtosios tarmės puoselėjimą, aktyvią edukacinę ir šviečiamąją veiklą poetas apdovanotas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos diplomu. Eilėraščiai išversti į lenkų kalbą bei lenkų kalniečių tarmę bei publikuoti įvairiuose Lenkijos literatūros leidiniuose. Nuo 2017 m. kasmet sudarinėja ,,Dzūkų kalendorių“ dzūkų tarme, 2019 m. kalendorius pripažintas geriausiu Lietuvoje ir apdovanotas Šiaulių rajono savivaldybės Lauryno Ivinskio premija, taip pat yra pelnęs Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos premiją.

#LAZDIJAI#IGNALINA#POETAS#POEZIJA#KALBA
#KŪRYBA#VILNIUS#VARĖNA