Apie nitritus, nitratus ir jų žalą organizmui

Šiauliai

Vardenis PavardenisŠaltinis: Etaplius.lt

45915

Vanduo – gyvybiškai svarbus žmogui. Apie vandens vartojimo svarbą kalbama nuolat. Tačiau reikšmingas ne tik išgeriamo vandens kiekis, bet ir jo kokybė. Daug žmonių naudoja šulinių vandenį maistui, tačiau būtina įsitikinti ar jis tam tinkamas.

5b518158b57bf.jpg

Lietuva – viena turtingiausių požeminiu vandeniu šalių, galinčių užtikrinti kokybiško vandentiekio vandens tiekimą gyventojams, tačiau šulinių ir gręžinių vandens kokybė nėra pastovi ir labai priklauso nuo aplinkos užterštumo.Nitratai į paviršinius ir požeminius vandenis patenka dėl žemės ūkio veiklos (dėl perteklinio neorganinių azotinių trąšų ar mėšlo naudojimo) ar su nuotekomis. Požeminio gruntinio vandens (tai šulinių vanduo) tarša nitratais ir nitritais yra ypač aktuali Lietuvoje.

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvožemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams, turintiems azoto.

Nitritai gamtoje susidaro dėl nitritinių bakterijų veiklos. Nitritų koncentracija dirvožemyje ir vandenyje yra visai maža. Daug nitritų, kaip konservuojamųjų medžiagų, vartojama rūkant ar sūdant mėsos gaminius, šitaip neleidžiama daugintis botulizmą sukeliančioms bakterijoms.

Gamtoje nitratų palyginti nedaug, o nitritų – dar mažiau. Gal dėl to taip susiklostė, kad daugelyje ekosistemų nitratų apykaita palyginti yra lėta. Taigi, jei dėl kurių nors priežasčių susikaupia pernelyg daug nitratų, tai nėra ko tikėtis, kad jie patys greitai išnyks.

DIDELĖS NITRATŲ DOZĖS, GAUNAMOS SU MAISTU AR GERIAMUOJU VANDENIU, GALI BŪTI TOKSIŠKOS ORGANIZMUI!

Ypač pavojingi:

- Kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus

- Besilaukiančioms moterims

- Žmonėms turintiems tam tikrų fermentų trūkumą

- Infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms

- Sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis, anemijomis

Ypatingai nitratai pavojingi kūdikiams iki trijų mėnesių amžiaus, nes jiems dar nesusiformavusi fermentinė nitratų redukavimo sistema. Lietuvoje registruota ne viena naujagimio mirtis, kurios priežastis – vadinamasis mėlynojo kūdikio sindromas. Mamos, nemaitinančios krūtimi, o gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, kad naudoja saugų vandenį.

Žala organizmui

Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemoglobinu, susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija. Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 procentų, pasireiškia klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas ir kt. Nitratams taip pat jautrios besilaukiančios moterys, žmonės turintys tam tikrų fermentų (gliukozės-6-fosfalazės arba methemoglobinreduktazės) trūkumą. Įrodyta, kad dalis nitratų tam tikromis sąlygomis organizme gali virsti nitritais, o šie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines medžiagas – nitrozaminus.

Šalinimas iš organizmo

Nitratai organizme metabolizuojami kepenyse. Nitratų šalinimo periodas – mažiau nei 1 valanda ir pilnai pasišalina ~60% iki 70% gauto kiekio su šlapimu 24 valandas, tai pat nedideli kiekiai skiriasi su seilėmis. Nitritai ir nitratai organizme nesikaupia, tačiau suvartojus šių medžiagų didelį kiekį per trumpą laiką apsinuodijama, o nesuteikus pagalbos, ligoniai miršta.

Požymiai

Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei įprastais buitiniais vandens filtrais. Negalima virinti šulinio vandenį, nes išgaravus daliai vandens nitratų koncentracija dar labiau padidėja.

Naudinga informacija

Išsemkite šulinio vandenį, įsitikinkite, ar sandarūs rentiniai (esant reikalui, užsandarinkite plyšius tarp rentinių). Padenkite šulinio dugno dangą žvyru ar smėliu su skalda. Rentinius nuplaukite 3 proc. kalcio hipochlorito tirpalu, paskui – švariu vandeniu.

Kai šulinys po valymo prisipildo vandens, jį dezinfekuokite aktyviuoju chloru. Dezinfekcijos metu vandenį naudoti griežtai draudžiama – tai pavojinga sveikatai.

Šulinio vandenį gerti ar naudoti maisto gaminimui galima tik patikrinus, ar jame esančių komponentų, veikiančių žmonių sveikatą, kiekiai neviršija higienos normos. Kiekvieną pavasarį, nutirpus sniegui, rekomenduojama ištirti šulinio vandens kokybę laboratorijoje.

Sužinoti, koks vanduo bėga iš privačių gręžinių ir yra semiamas iš šulinių ar šaltinių, galima tik ištyrus vandens mėginius laboratorijoje. Vandens tyrimai vertinami, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimais.

NVSC prie SAM Šiaulių departamento duomenimis pirmąjį šių metų pusmetį kai kuriuose Šiaulių rajone esančiuose šachtinių šulinių vandenyje buvo nustatyta padidinta nitratų koncentracija, tad Šiaulių rajono visuomenės sveikatos specialistai primena, kur galima kreiptis dėl vandens tyrimo: Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (Dubijos g. 40 Šiauliai Tel. (8 41) 399 879 El. paštas: priimamasis.siauliai@nvspl.lt).

Šiaulių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Skaistė Grigytė

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt