Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
TS-LKD Šiaulių skyriaus nuotr.
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.
Jau turbūt daugelis miestiečių girdėjo arba skaitė, kad Šiauliai statys pačius brangiausius Lietuvoje nakvynės namus, jei tiksliau, tai patį brangiausią biudžetinį bendrabutį su 14 kvadratinių metrų dviviečiais kambariukais ir labai prabangia fasadine plokšte.
Savivaldybės veikla daugiausiai orientuota, kaip išleisti lėšas, o ne kaip sukurti geriausią rezultatą. Nakvynės namai puikus to pavyzdys.
Dar 2019 metais, kai kalba ėjo apie nakvynės namų perkėlimą ir tarybai buvo žadama, kad tai kainuos apie 800 tūkstančių (šiandien tam reikia jau 2 mln.), sakiau, jog problemos perkėlimas iš vienos miesto vietos į kitą nėra problemos sprendimas.
Nakvynės namuose gyvena likimo nuskriausti asmenys, kurie dėl kažkokių aplinkybių yra praradę savo būstą arba neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau tai nėra benamiai, kuriems reikalingas tik vienos nakties prieglobstis.
Iš esmės nakvynės namų paslaugos tikslas yra spręsti asmenų problemas, dėl kurių jie ir pateko į nakvynės namus. Paslaugos – tai yra padėti į bėdą patekusiems asmenims atkurti savarankiškumą ir vėl integruotis į visuomenę. Šiek tiek anksčiau tokių paslaugų trukmė buvo 6 mėn. Dabar – 1 metai, tačiau terminas gali būti pratęstas socialinių paslaugų komisijai pritarus. Tai reiškia, kad ne nuo rekonstrukcijos kainos priklauso, kiek socialinės rizikos asmenų sugrįš į normalų gyvenimą, o nuo suteikiamų paslaugų kokybės.
Pakruojo g. nakvynės namuose šiuo metu gyvena 82 asmenys. Beje, pavasarį skaičius irgi buvo panašus, tačiau savivaldybė už 2 milijonus eurų naujai sukurs ne 80, o 100 vietų, nes juk institucija turi būti didelė – daug vietos ir daug etatų.
Paprašiau šiek tiek informacijos apie nakvynės namuose gyvenančius asmenis. Didžioji dalis iš jų laukia socialinio būsto ir už gyvenimą nakvynės namuose moka vidutiniškai po 40 eurų per mėnesį. Pusė visų nakvynės namų gyventojų ten gyvena ilgiau nei 2 metus, tačiau yra ir tokių, kurie gyvena po ketverius, penkerius, septynerius metus. Vienas asmuo ten gyvena 12 metų.
Per metus savivaldybei nakvynės namų išlaikymas kainuoja 371 741 Eur. Padaliname šį skaičių iš 82 asmenų, iš 12 mėnesių ir gauname, jog vieno asmens apgyvendinimas kainuoja 377 Eur per mėnesį. Tai reiškia, jog savivaldybė galėtų kiekvienam gyventojui nuomoti po atskirą būstą ir neišmesti 2 mln. mokesčių mokėtojų pinigų į tarybinių laikų mokyklos pastato rekonstrukciją. Deja, bet sprendimas nuomoti niekaip neįsipaišo į tą „gerąją“ institucinę praktiką, nes nu kaip čia dabar atskirai ir savarankiškai žmonės gyvens.
Šioje vietoje jau iškyla klausimas – ar reikia matuoti (vertinti) tokios paslaugos rezultatą? Jei taip, taip koks jis? Naujas pastatas? Nauja automobilių aikštelė šalia įstaigos? Nakvynės namuose gyvenančių asmenų skaičius?
Priminsiu, jog 2021 metų miesto biudžete trūks 4 milijonų eurų, tai reiškia, kad reikės skolintis arba taupyti, bet ką čia taupyti, kai miesto biudžetas rekordinis. Jei reikės, dar pasiskolinsim.
Inercija viešajame sektoriuje yra labai stipri. Bet kokie pokyčiai (ypač kokybiniai) dažniausiai yra pasitinkami su pasipriešinimu, o kvaili sprendimai bandomi pridengti teisės aktais ir reglamentais.
Kad būtų aiškiau, kaip viskas vyko, siūlau pažiūrėti video, į kurį sudėjau, mano nuomone, svarbesnius dalykus apie nakvynės namus.