PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Rugpjūčio 13 d. 15:10

Apie maudynes Gange: su dūdmaišio muzika ir imbiero arbata

Kaunas

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


94756

Kiekvienas mūsų pasirenka kelią dėl tikėjimo. Vieni karštai meldžiasi, kiti bažnyčiose lankosi per didžiąsias šventes, o Gvidas Kovėra vyksta dievybės ieškoti į Nepalą ar indiją.

imagex34t6z.png

imagey45w6z.png

Prieš Jokūbo atlaidus Žiežmarių kultūros centre vyko renginys „Aukštyn širdis“. mūsų rajono gyventojos T. Prakapienės iniciatyva į pirmą šio renginio dalį sutiko atvykti keliautojas, fotografas, televizijos operatorius ir dūdmaišininkas Gvidas Kovėra. Jis – originalus ir netipinis lietuvis, kuriam katalikybė – labai liūdna religija. „Joje aš nematau gyvenimo džiaugsmo, todėl į bažnyčią Lietuvoje nevaikštau“, - sakė renginio svečias.

Ant sienų – jo fotografijos, paroda vadinasi „Tikėjimas“. O nuotraukose – kadrai iš kelionių po Nepalą ir indiją. Ten G. Kovėra vyksta su fotoaparatu. Juodai baltose fotografijose – maudynės Gange, vartai į vieną iš šventyklų, žmonių, ieškančių dievybės, veidai.

„Ten daugelis dievą priima kaip energiją, atliekami ritualai, specialios apeigos, kad apsivalytų ne tik kūnas, bet ir siela“, - pasakojo G. Kovėra. Keliones į šias šalis pamėgęs vyras neslepia, kad tai jam tapo ir darbu – jis lydi grupes iš Lietuvos, dirba gidu. Pasak svečio, nors daug keliauja, jis ilgiau kaip mėnesį netveria be Lietuvos. G. Kovėrai Lietuva pati geriausia vieta gyventi, dirbti. Jis išreiškė viltį, kad žmonės tai pagaliau supras, nustos emigruoti. Būdamas didelis šalies patriotu G. Kovėra myli ir folklorą. Jam labai patinka lietuvių liaudies dainos, jis jas dainuoja.

Be to, savarankiškai yra išmokęs groti dūdmaišiu. „Aš buvau vienas iš dūdmaišio muzikos pradininkų Lietuvoje, dabar tokių yra apie 100, mes darome tokį susiėjimą kiekvienais metais, šiemt bus septintasis“,- sakė G. Kovėra, dūdmaišiu atlikęs ne vieną melodiją. Pats svečias pripažįsta, kad jis neskaito natų ir groja iš klausos. svečias papasakojo, kad Lietuvoje dūdmaišiais buvo grojama gerokai anksčiau nei Škotijoje. Tik dabar mūsų šalyje atrandamas šis instrumentas. Tą, kuriuo grojo G. Kovėra, jam pagamino meistras iš Baltarusijos. Nors atvyko į svečius, G. Kovėra atsivežė ir vaišių.

Visus to vakaro dalyvius vaišino savo firminiu pyragu bei imbierine arbata. Dar vienas savamokslio Gvido Kovėros užsiėmimas – filmavimas. Jis dirba operatoriumi televizijoje, filmuoja įvairias laidas: tokias kaip „Be tabu“, „mano kiemas“, „Pasivaikščiojimai su R. Zemkausku“, kitas. Į Žiežmarius G. Kovėra atvežė TV ekranuose nerodytą filmą „Debesų avys“, kurį pastatė su R. Gasiūnaite. Filmas yra apie jaunų žmonių sumanymą perginti bandą avių, iš Dargužių į Kabelių kaimą Dzūkijos pakrašty. Šią įdomią kelionę nufilmavęs G. Kovėra parodė, kokia graži yra Lietuvos gamta, kokie įdomūs gali būti žmonės – netradiciniai, nevaidinantys, būnantys savimi ir darantys kažką kitaip, nei visi. Avių su varovais kelionė truko savaitę, o filmą G. Kovėra gamino savo lėšomis beveik 2 metus.

Filmas buvo išsiųstas į konkursą slovakijoje, ten laimėjo specialų prizą už idėją. Filmo peržiūros metu sulaikę kvapą mes žiūrėjome, kaip miškais ir pievomis keliauja avys, kaip iš lizdo pakyla gandras, kaip sustoja poilsiui pagrindiniai piemenys. Kelias ir kelionė baigėsi, visi glebėsčiuoja ir džiaugiasi. o danguje tyliai plaukia debesys, taip panašūs į baltapūkes avis.... Antrajai vakaro daliai persikraustėme į kultūros centro kiemelį.

Ten, tyliai šalia srovenant strėvai, klausėmės Algio Fediajevo muzikos. ir šis žmogus Žiežmariuose apsilankė pirmą kartą. Grojo savo kūrybos dainas, vienos jos iš ankstesnių gitaristo albumų, kitos jau klausytos ir girdėtos. Tą vakarą mums buvo pagrota ir viena premjerinė daina, kurią autorius parašė neseniai, ji bus trečiame albume. Už šio originalaus atlikėjo pakvietimą į Žiežmarius centro direktorė dėkojo jo draugui Aivarui Jonykai. Skirstėmės kai miestelio gatvėse sužibo šviesos. Tylūs, susimąstę ir pakylėti to, ką ką pajautėme ir išgyvenome šeštadienio vakarą prieš atlaidus....

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.

imagetlrm6z.png