Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Įgūdis. „Vaikus pirmiausia reikia pripratinti prie knygos, kad jiems susiformuotų vaizdinys, jog knyga gali būti įdomi“, – sako Modesta Jurgaitytė, patardama nebijoti populiarių vaikiškų knygelių – paskaitę jas, vaikai netruks paimti į rankas ir vertingesnę knygą. (Audronio Rutkausko nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Skaitymo malonumą šiuolaikinė jaunoji karta atranda vis sunkiau. Ne lengvesnis kelias į jų protus tenka ir gimtajai kalbai. Situacijai keisti reikia permainų, kitokio požiūrio, įdomių užduočių, įsitikinusi Modesta Jurgaitytė, tinklaraščio „Žuvys ir liežuvis“ kūrėja. Dviejų vaikų mama jame dalijasi savo asmenine patirtimi ir idėjomis, galinčiomis įkvėpti vaikų meilę kūrybai bei lietuvių kalbai. Be to, jau šiandien kelionę į mažųjų skaitytojų namus pradeda pirmoji Modestos knyga „Ypatingas“.
img-1813-.JPG
„Man atrodo svarbu apie tai šnekėti“
Modesta Šiaulių universitete baigė lietuvių filologijos ir literatūrologijos studijas. Prieš maždaug trejus metus ji ėmė rašyti tinklaraštį. Šiais laikais tai labai populiaru, tačiau Modesta jame koncentruojasi ne į „madingas“ temas. Tinklaraščio įrašuose dėmesys skiriamas žaidimams kalba, vaikų knygoms ir skaitymui, kuriam vaikų gyvenime, be privalomos literatūros mokykloje, laiko atsiranda arba labai mažai, arba išvis nėra.
„Studijų metais vaikų literatūra man atrodė nelabai reikšminga, į ją žiūrėjau gana atmestinai. Rimtoji, suaugusiųjų literatūra – štai kas yra tikroji literatūra! Bet kai susilaukiau vaikų ir pradėjau jiems skaityti, supratau, kokia svarbi ir ypatinga ji yra. Tuomet kitaip pažvelgiau į knygas, kurias skaito vaikai, kiek skaito, į kitų tėvų patirtis. Suvokiau, kad tėvams trūksta informacijos, kokias knygas rinktis, kaip skaityti, ką daryti, jas perskaičius. Taip ir atsirado tinklaraštis. Man atrodo svarbu apie tai šnekėti“, – pasakoja Modesta.
Pavadinimo, anot jos, norėjosi linksmo, smagaus, kūrybiško. „Jau net nebežinau, kieno ši mintis buvo – gal net vyras jį pasiūlė. Pavadinimas atsirado tiesiog žaidžiant su kalba. Juk žodžiai kartais kaip žuvys – slidūs ir sunkiai parašomi ar ištariami. Taip ir atsirado – „Žuvys ir liežuvis“, – sako pašnekovė.
img-1776.JPG
Technologijų ribojimas ir didelė knygų pasiūla
Modesta tinklaraštyje vis pasiūlo netikėtų, kūrybiškų užduočių, skatinančių vaikus atsiversti knygą, pasiimti rašiklį į rankas ir kurti. Nestinga jos pačios atžalų išgyventų situacijų, kurios, jos nuomone, gali padėti kitiems tėvams, ugdant savo mažuosius skaitytojus. „Visi, kurie susilaukia vaikų, turėtų kuo daugiau skaityti savo vaikams. Kiekvieną dieną. Tyrimai rodo, kad kuo platesnis vaiko žodynas, tuo geresni jo mokymosi rezultatai. Visų dalykų!“ – tikina tinklaraštininkė.
Sunku vaikams panerti į nuotykių kupiną knygų pasaulį, kai jų rankos nenoriai paleidžia išmaniuosius telefonus, kuriuose – gausybė įvairiausių įtraukiančių žaidimų. O juk knygos gali atverti kur kas didesnius fantazijos plotus. Kokie būdai, skatinantys susidomėti knyga, pasiteisino Modestos šeimoje? Tiesa, dviejų vaikų mama iškart įspėja – visiškai uždrausti išmaniuosius įrenginius yra klaida.
img-1772-a.jpg
„Mes negalime supriešinti ir sakyti: tavo žaidžiami žaidimai, žiūrimi vaizdo įrašai yra blogis, nesąmonė, tu jų nebežiūrėk, o knyga yra didžiausias gėris ir tu ją būtinai skaityk. Aišku, kad mes sulauksime atmetimo reakcijos ir vaikas nebenorės skaityti. Reikia gudrauti ir strateguoti“, – sako pašnekovė.
Modesta teigia, kad būtina riboti laiką, skirtą naudotis telefonais, kompiuteriais. Jei vaikas turės laisvo laiko, dalį jo galės skirti knygai. Be abejo, namie turi būti įdomių, galinčių „užkabinti“ knygų. „Su vaikais nuolat einame į biblioteką, kur jie išsirenka po penkias ar daugiau knygų – kad namuose nuolat būtų neskaitytų kūrinių ir jie turėtų pasirinkimo laisvę. Visada rekomenduoju jiems paskaityti vakarais. Už perskaitytas knygas galima gauti papildomo laiko prie technologijų“, – atskleidžia pašnekovė ir pasidžiaugia, kad jos atžalos yra atradusios skaitymo džiaugsmą, nors etapų būna tikrai visokių.
img-1783-a.jpg
Kalbos mokykimės iš knygų
„Man taip nejauku, kad mes, lietuviai, tarsi bijome savo kalbos. Reikia ką nors parašyti – geriau nerašysiu ar ko nors paprašysiu. Juk vis tiek pavartosiu ne tokią formą, kokią klaidą padarysiu, kablelį ne ten padėsiu… Nu, nebijokim pagaliau“ – tai vienas iš jos tinklaraščio įrašų. Lietuvių kalbos nustūmimas į paraštes taip pat tapo didele šių laikų problema.
Modestai maudžia širdį, kad lietuvių kalbos pamokos, o kartu ir lietuvių literatūra vaikams tampa atgrasios dėl baimės suklysti, vartojant gimtąją kalbą. Negana to, net užsienio kalbos egzaminus abiturientai kartais išlaiko žymiai geriau nei gimtosios.
„Labai norisi, kad mes savo kalboje atrastume tą santykį, koks ir turėtų būti – čia yra mūsų kalba. Taip, turime ją išmokti, gal klaidų yra per daug, bet reikia surasti mokymosi būdą, medžiagos pateikimo būdą, kuris būtų priimtinas tiems jauniems žmonėms. Kito kelio nėra. Man atrodo, kad skaitymas yra puikus būdas tai įgyvendinti. Kai tu skaitai, žodžiai patys atkeliauja, pamatai, kur reikia rašyti nosinę raidę. Laukia didžiulis darbas ir mes jį vis tiek kažkada turėsime atlikti. Manau, nebus tos apokalipsės, kad niekas nebeskaitys. Skaitys. Jei reikiamos institucijos labiau paskatins, jei sutelks ypatingą dėmesį į vaikų skaitymo skatinimo programas. Be to, pradėti reikia šeimoje. Jei dažna šeima savaitgaliais eina į boulingą, kiną, tai kodėl negali visiems būti pramoga nuvažiuoti į biblioteką pasirinkti knygų?“ – samprotauja pašnekovė.
img-1839.JPG
„Tikiuosi, kad knygą atras ne tik vaikai“
Paimti į rankas mažieji skaitytojai netrukus galės ir pačios Modestos bei iliustratorės Rasos Jančiauskaitės knygelę „Ypatingas“. Lapkričio 30 d. 12 val. ji bus pristatyta Šiaulių dailės galerijoje. Tai gausiai iliustruota knygelė vaikams apie ypatingą berniuką. Šią istoriją Modesta sukūrė seniai ir niekam nerodė. „Knyga atsirado, galvojant apie vaikus, kuriems kartais yra sunku. Sunku dėl kažko. Ir koks gi tas atsakymas vaikui, kaip tą sunkumą tverti“, – sako pašnekovė.
Ją džiugina užsimezgęs bedradarbiavimas su leidykla „Tikra knyga“. „Labai džiaugiuosi, kad leidykla surado nuostabią, idealią, fantastišką svajonių iliustratorę, kokios net negalėjau įsivaizduoti, – gražių žodžių negaili knygelės autorė. – Rasa yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo, ji sukūrė 2020 metų Bolonijos knygų mugės identitetą, iliustratorių pasaulyje ji – žvaigždė. Iliustracijos praplėtė, papildė knygą ir padarė ją ypatingą.“
Istorija išties jautri. Knygos puslapiai saugo ypatingo berniuko Juozapo širdies skaudulius. „Jo širdis yra ne krūtinėje, kaip įprasta, o ant jos – nešiojasi kaip medalį. Tėvai jam sako, kad jis ypatingas, turi didelę širdį ir tik tokie žmonės gali išgelbėti pasaulį. O Juozapas norėtų, kad širdis būtų paprasta, kad jis būtų kaip visi ar bent jau galėtų ją pasislėpti kišenėje“, – intriguoja netrukus pasirodysiančios knygos autorė. Siužetas vėliau pakrypsta patyčių, skaudžių išgyvenimų linkme, bet galiausiai herojui atsiveria suvokimas, kad jis yra ne tik toji ypatinga širdis, kad, nepaisant jos, gali patirti laimę.
„Knyga ir apie patyčias, tačiau ne tik apie jas. Juk ypatingi galime būti dėl daugelio priežasčių – dėl išorinių ar vidinių savybių, o gal dėl to, kad ypatingai dainuojame. Labai norėtųsi, kad šią knygą skaitytų ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Šalia. Kad skaitytų ir aptartų su vaikais. Tema – ganėtinai sunki. Ji apie sunkumus, skausmą, apie tai, kas žeidžia. Suaugusysis padėtų vaikui, o ir kiekvienas suaugęs žmogus pats turi tų ypatingumų, kuriuos nešiojasi ir slepia kišenėje“, – sako Modesta.
Jau šiandien Vilniaus mokytojų namuose vyks renginys „Vaikų knygų sala“. Jame „Pojūčių teatras“ pagal knygą „Ypatingas“ įrengs erdvę, kurioje vaikai galės įsijausti į šio veikėjo gyvenimą ir patirti tai, ką patiria knygoje Juozapas. Beje, „Ypatingas“ įgis ir dar kitokį pavidalą. Remiantis šia knyga, yra kuriamas filmas.
„Leidyklos kūrybos vadovė Daiva Rudytė dar nepublikuotą tekstą parodė kino prodiuserei Živilei Gallego, ši – režisierei Inesai Kurklietytei, kuri, beje, kilusi iš Šiaulių. Joms istorija patiko, paklausė, ar sutikčiau ją plėtoti, užsimezgė bendradarbiavimas. Be abejo, filme siužeto linijų ir veikėjų bus kur kas daugiau, bet Juozapo istorija taip pat girdėsis“, – netikėtą posūkį mena pašnekovė. Kol kas vyksta parengiamieji filmo darbai, vystomas scenarijus, tačiau ateityje Juozapo istoriją galėsime ne tik skaityti, bet ir išvysti ekranuose.