Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
© Karolis Kavolėlis / Alfa.lt
Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt
Apie girtą vairuotoją policijai nusprendusios pranešti Nepriklausomybės akto signatarės Nijolės Oželytės pilietiškas poelgis jai tapo karčiu prisiminimu. Norėjusi duoti parodymus policijai dėl galimo nusikaltimo, moteris tikina pasijutusi ne tik apkaltinta, bet dar ir įbauginta.
Nemalonia patirtimi virtusiu pilietišku poelgiu Nepriklausomybės akto signatarė pasidalijo socialiniuose tinkluose.
„Aš daugiau niekada nepranešiu apie girtą vairuotoją policijai. Net Sausio 13 naktį, kai rusai tankais lamdė žmones, nesijaučiau tokia beviltiškai ir nešvariai bejėgė, kaip dabar“, – žodžių į vatą nevyniojo Nepriklausomybės akto signatarė.
Apie girtą vairuotoją policijai pranešusi N. Oželytė apgailestavo, kad vietoje to, jog būtų sulaukusi padėkos, ji sulaukė grasinimų baudžiamąja atsakomybe.
„Istorija tokia – pamačiusi absoliučiai girtą chamą vairuojantį automobilį, tučtuojau paskambinau į policiją ir pranešiau. Paklausė vardo pavardės, pasakiau. Tas banditaujantis personažas mane pažįsta , nes būtent dėl to, kad jis išlipo iš automobilio „pakibinti“, pamačiau jo būseną. Pareigūnai jį sulaikė, buvo stipriai girtas, bet pūsti į alkotesterį atsisakė – pasirodo, galima net nepastovint ant kojų atsisakyti daryti tyrimus – vimdantis humanizmas.
Padavė jį į teismą, jis neigia buvęs girtas, du pareigūnai liudyjo jo girtumą , yra filmuota medžiaga. Sulaukiu skambučio iš policijos, kad turiu duoti parodymus. Sakau, kad savaime suprantama ir nuvykstu į policijos poskyrį, bet prieš rašydama perspėju policijos pareigūnę, kad turiu pagrindo bijoti ano niekadėjo, todėl mano pavardė jam neturi būti atskleista.
Neįmanoma, sako pareigūnė, jis turi teisę žinoti. O ar aš turiu teisę jaustis saugiai? Aš gi nepadariau nieko blogo, netgi labai gerai, mano galva, pasielgiau, gal net žmonių gyvybes išgelbėjau, nes jis galėjo bet ką nudaužti? Jūs gi pati pasakėt savo pavardę, kai pranešėt, sako pareigūnė. Tikrai, pusgalvė neraliuota, nepagalvojau, kad reikia savęs gėdintis, užmiršau, kad „geras“ ir „durnas“ tebėra sinonimai. Aš jo bijau, sakau tiesiai šviesiai pareigūnei, jo padorumas nesulaikys, nes jokio padorumo jo veide neatsispindi. Pareigūnė sako, kad supranta. Tada, sakau, nerašysiu jokio rašto.
Po savaitės, va, sulaukiau grasinančio skambučio iš policijos – aš, pasirodo, neturiu jokios teisės saugiai jaustis, o jei neliudysiu, bus man baudžiamoji atsakomybė. Sakau, o jei nebūčiau savo pavardės pasakius, kai pranešiau apie girtą vairuotoją, tai galėčiau likti nežinoma? Ne, sako, būtume atradę pagal telefono numerį. O dieve, tai kaip jaučiasi tikrai nukentėję žmonės, patekę į šitą kreivų šešėlių karalystę, vardu lietuviška teisinė sistema? Nes pareigūnai nekalti, tokius įstatymus tešlagalviai surašė.
Aš pasiduodu ir tūkstančių Lietuvos piliečių akivaizdoje pareiškiu: Aš, Nijolė Oželytė, iš savanaudiškų paskatų ir siekdama asmeninės naudos susireikšminti nusikalstamu būdu, o gal senatvinės silpnaprotystės paveikta, apkalbėjau nekalčiausią ir tyriausią žmogų, kurio nemačiau dar bent kelis kartus po minėto apkalbėjimo vairuojančio girto, nes jis visai nesustoja kaskart mane pamatęs „pakibinti“.
Aš nuoširdžiai gailiuosi savo begėdiško ir neatsakingo poelgio, nes iš tikrųjų, tai aš nieko nemačiau, nieko negirdėjau, nieko nežinau. Maldauju, nubauskite mane už melagingą pranešimą, įvykdykite teisingumą ir atsiprašykite už mane nukentėjusio apkalbėto asmens, nes aš pati to nepadarysiu, mat, jo bijau. Prisipažįstu, kad išmečiau į šiukšliadėžę policijos man duotą lapelį su telefono numeriu ir nepranešiu, kai eilinį kartą man kils noras apkalbėti minėtąjį garbingą asmenį, kad jis nuolat girtas vairuoja, nes tas noras kilo ne vieną kartą jį stebint prie vairo“, – rašė ji.
„P.s. Greitai atsiprašinėsime banditų ir potencialių žudikų, siautėjančių keliuose, už moralinę traumą, kurią anie patiria mums apie juos pranešus. Paminėsite mano žodį“, – pridūrė N. Oželytė.
Į N. Oželytės patirtį sureagavo ir Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, kuris tikina, kad pranešęs apie pažeidimą asmuo privalo duoti teisingus parodymus ir atsakyti į visus pareigūno pateikiamus klausimus.
„Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad teismo, institucijos, kurios pareigūnas tiria administracinį nusižengimą arba nagrinėja administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, šaukimu liudytojas privalo atvykti nurodytu laiku, duoti teisingus parodymus, pranešti visa, kas jam žinoma byloje, ir atsakyti į jam duodamus klausimus. Taip pat kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes.
Esant, situacijai, kai žmogui pranešus apie pažeidimą, pareigūnai užfiksuoja pažeidimą, pažeidimą padaręs asmuo sutinka su pažeidimo padarymu, o pareigūnui nėra būtinybės tikslinti įvykio aplinkybes – pareigūnai gali nekviesti apie pažeidimą pranešusio asmens į policijos komisariatą, taip pat asmuo gali būti nekviečiamas į teismą kaip liudytojas. Tačiau, jei pareigūnui ar teismui būtina patikslinti aplinkybes – asmuo privalo tai padaryti“, – sakė Policijos departamento atstovas.
14348970-1250132908350986-623096437-n.jpg