Apie 70 LRT ambasadorių kreipėsi į tarybą dėl pradėto audito

Lietuva

LRT / Alfa.lt

EtapliusŠaltinis: ELTA

345326

Reaguodami į nacionalinio transliuotojo pradėtą auditą, kuriuo tiriamas žurnalistų politinis neutralumas, antradienį į LRT tarybą kreipėsi 69 LRT ambasadoriai.

Savo kreipimesi jie paragino tarybą paaiškinti nacionalinio transliuotojo darbuotojams inicijuoto audito tikslus bei supažindinti su jo metodologija ir rezultatais.

„Raginame, kad LRT žurnalistams ir darbuotojams būtų pristatyti audito tikslai, metodologija ir jo rezultatų panaudojimo būdai. Taip pat kviečiame pateikti aiškius argumentus dėl šio audito būtinybės plačiajai visuomenei bei supažindinti LRT ambasadorius su audito metodikomis. Kaip visuomenės atstovai, esame susirūpinę LRT vidaus procesais ir manome, kad turime teisę žinoti“, – akcentuoja LRT ambasadoriai.

Rašte jie taip pat išreiškė susirūpinimą dėl vidinio tyrimo galimos žalos.

„Jei auditą laikome skaidrumą užtikrinančia priemone, tuomet jam turi būti taikomi dar aukštesni skaidrumo standartai. Dėl to šiandien kyla pagrįstas susirūpinimas, kad neskaidrus ir šališkas turinio auditas gali tapti politiniu įrankiu, griaunančiu žiniasklaidos laisvės pamatus ir ribojančiu demokratines vertybes“, – rašoma kreipimesi.

Praėjusios savaitės pabaigoje LRT tarybos komiteto sprendimu buvo pradėtas auditas, kuriuo tikrinama, kaip šioje žiniasklaidos priemonėje dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme.

Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kreipėsi į visuomeninio transliuotojo tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas pradėtas tyrimas, jo motyvai bei įgyvendinimas.

Pirmadienį į žinią sureagavo ir Žurnalistų profesionalų asociacijos bei Lietuvos žurnalistų sąjungos nariai. Jų teigimu, trūksta informacijos apie tai, kokiais motyvais buvo pradėtas auditas, kas ir kaip jį įgyvendins, ar nebus keliama grėsmė žiniasklaidos redakcinio nepriklausomumo principų užtikrinimui.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skeptiškai sutinka audito iniciatyvą. Jos teigimu, auditas yra perteklinis bei gali vesti prie žurnalistų savicenzūros.

Primenama, kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.

Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021–2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.

Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt