Ap­gin­ki­me Uk­rai­nos lais­vę! Vie­ny­bės ke­liu su Uk­rai­na

Šiauliai

Uk­rai­nie­čių jau­na­ve­džiai ir jų pa­ly­da Kar­pa­tuo­se. (Jo­no Nek­ra­šiaus nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

207219

2019 m. lie­pą žur­na­lis­tų ir jų drau­gų bū­ry­je te­ko da­ly­vau­ti de­šim­ties die­nų žy­gy­je „Vie­ny­bės ke­lias’19“ po Uk­rai­ną, skir­tą Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­gos 90-me­čiui. Šią eks­pe­di­ci­ją or­ga­ni­za­vo Lie­tu­vos žur­na­lis­tų są­jun­ga ir šios są­jun­gos Ke­lio­nių žur­na­lis­tų klu­bas.
 

Lietuvos žurnalistų sąjungos 90-mečiui skirto žurnalistų žygio „Vienybės kelias’19“ tikslai: susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos raštijos tradicijomis: senąja kanceliarine rytų slavų kalba, lotynų, lenkų ir kitomis kalbomis sukurtais raštijos dokumentais, su LDK ir Ukrainos istorija, svarbiausiais jos istoriniais ir kultūriniais bruožais. Žygio metu ieškojome lietuviškų pėdsakų, susitikome su vietinėmis žurnalistų bendruomenėmis, televizijos ir radijo darbuotojais, švietimo ir kultūros darbuotojais, muziejininkais, istorikais, menininkais, tautodailininkais, žurnalistais.

Žygio maršrutas: Vilnius, Liublinas, Voluinės Vladimiras, Zymnė, Luckas, Olyka, Klevanė, Rovno, Ostrogas, Mežyricas, Korecis, Iziaslavas, Starokostiantynivas, Chmelnickis, Medžybižas, Sutkovicai, Podolės Kamenecas, Žvanecas, Chotinas, Černivcai, Verchovina, Jeremčia, Ivano Frankovskas, Ternopolis, Zbaražas, Vyšnivecas, Kremenecis, Dubnas, Pidhircy, Oleska, Zločevas, Sviržas, Staro Selo, Lvovas, Vilnius.

p7153282.JPG

Ukraina – tai didžiausia Europos valstybė (neskaitant Rusijos), išsidėsčiusi Rytų Europoje. Pietuose ribojasi su Juodąja jūra, rytuose su Rusija, šiaurėje su Baltarusija, vakaruose – Vengrija, Lenkija ir Slovakija, o pietvakariuose Rumunija ir Moldova.

Valstybės modernioji istorija prasidėjo IX a., Ukrainai tapus senovės rytų slavų civilizacijos centru. Ji žinoma kaip Kijevo Rusia, tačiau XII a. iširo. Iškilus LDK, tapo jos dalimi, o XIX a. didžioji teritorijos dalis buvo įjungta į Rusijos imperijos sudėtį, mažesnioji prijungta prie Austijos-Vengrijos. Po sudėtingo kovų už šalies nepriklausomybę laikotarpio (1917–1921 m.) Ukraina 1922 m. tapo viena iš TSRS sąjunginių respublikų. Ukraina atgavo nepriklausomybę, sugriuvus TSRS 1991 m.

Įdomu tai, kad Šiaulių leidyklos „Momentas“ pastangomis 1991 m. „Titnago“ spaustuvėje 15 000 egz. tiražu buvo išspausdinta ukrainiečių kalba pirmoji Ukrainos istorija, parašyta 1986 m. išeivijoje, sumaketuota Ukrainoje, Drogobyčiuje (Puronas Vilius. Šiaulių „Ukrainos istorija“. „Šiaulių kraštas“, 2016 12 13).

20190714-183921.jpg

Ukrainos nacionalinė vėliava – stačiakampis, suskirstytas į vienodo aukščio horizontalias dalis: viršutinę žydrą ir apatinę geltoną. Nuo 1992 m.
sausio 19 d. oficialiai naudojamame Ukrainos herbe – žydrame herbiniame skyde su auksiniu kraštu pavaizduotas auksinis trišakis.

Ukrainoje daug žydrai geltona spalva dažytų pastatų, net tiltas per pasienyje tekančią upę buvo išmargintas dviem šiomis nacionalinės vėliavos spalvomis. Ukrainiečiai gerbia ir puoselėja savo šalies nacionalinius simbolius, tradicijas ir papročius.

20190715-160305.jpg

Nuo seno Lietuvą ir Ukrainą sieja istoriniai ir kultūriniai ryšiai. Šias dvi valstybes sieja ne tik bendra istorija, bet ir kultūra, menas, literatūra. Vilniuje galima rasti ženklų, bylojančių, kad čia lankėsi ir gyveno žymus ukrainiečių poetas, dailininkas, rašytojas ir etnografas Tarasas Hryhorovyčius Ševčenka (1814–1861). 1828–1831 metais jis, dar būdamas baudžiauninku, kartu su savo ponu V. Engelhartu gyveno Vilniuje. Vilniaus universitete mokėsi dailės pas dailininką Joną Rustemą, tapo 1831 m. sukilimo liudininku. Vilniuje Pilies g. 10, Universiteto g. 7 yra pritvirtintos memorialinės lentos, kur poetas 1829–1830 m. gyveno.

Lietuvoje nuo seno domimasi Ukrainos istorija, kultūra, muzika, menu, folkloru. Vartydamas tarpukario Šiaulių spaudą, užtikau aušrininko, knygnešio, tautosakos rinkėjo Mato Jono Slančiausko (1850–1924) Lietuvoje užrašytą „Dainą apie Ukrainą“, kuri išspausdinta 1933 m. birželio 11 d. laikraštyje „Įdomus mūsų momentas“ (p. 4). Ji savitai perteikia Lietuvos ir Ukrainos ryšius:

20190715-172327.jpg

Daina apie Ukrainą

Josiu, josiu į Krajyną

Suderėti sau Rajyną  (po 2 kartus)

Kai parjojau iš Krajynos,

Atsiguliau ant perynų.

Susapnavau divną sapną –

Nebėr mano Rajynėlės.

Pabalnokit man žirgelį –

Josiu, josiu aplankyti,

Savo mielos patiešyti.

Kai nujojau prie vartelių,

Ir sutikau matušaitę –

Pasiklausiau matušaitės:

Ar tebėra Rajynėlė?

– Yra, yra, bet negyva.

Ant lentelių paguldyta...

(Iš mūsų tautosakos. Iš Motiejaus Slančiausko užrašų, 1933 m. nurašė Arėjas Vitkauskas.)

p7092618.JPG

1991 m. rugpjūčio 26 d. Ukraina pripažino Lietuvos, 1991 m. gruodžio 4 d. Lietuva – Ukrainos nepriklausomybę. 1991 m. gruodžio 12 d. abi šalys užmezgė diplomatinius santykius. Lietuvai Ukrainoje (2018 m.) atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Kijeve, generalinis garbės konsulas Lvove, garbės konsulai: Bila Cerkvoje, Charkove, Chersone, Dnipre, Ivano-Frankovske, Kijeve, Odesoje, Užgorode, Žitomyre. Ukrainai Lietuvoje atstovauja nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, reziduojantis Vilniuje, ir garbės konsulai Klaipėdoje ir Kaune.

Šiauliuose įregistruota asociacija „Karpatai“ ir ukrainiečių kultūros centras, įsikūręs Aušros al. 64.

2002 m. spalio 29 d. įsteigta Lietuvos ir Ukrainos prezidentų, 2003 m. birželio 5 d. – Tarpvyriausybinio bendradarbiavimo taryba. Veikia dvišalė (Lietuvos ir Ukrainos) ir trišalė (Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos) tarpparlamentinės asamblėjos, verslo forumai. Iki 2018 m. pasirašytos 24 Ukrainos ir Lietuvos vyriausybių sutartys ir susitarimai, Konsulinė konvencija (1995 m.) ir Memorandumas dėl bendradarbiavimo energetikos srityje (2008 m.).

Ukraina yra unitarinė valstybė, suskirstyta į 24 sritis. Ji yra respublika su pusiau prezidentine sistema. Iš šalyje gyvenančių apie 46 mln. gyventojų 77,8 proc. yra etniniai ukrainiečiai, didžiausias tautines mažumas sudaro rusai, baltarusiai ir rumunai. Ukrainiečių kalba yra vienintelė valstybinė kalba. 1996 m. birželio 28 d. priimtas pagrindinis Ukrainos įstatymas (Konstitucija).

Šeštuoju šalies prezidentu 2019 m. tapo Volodymyras Zelenskis, tais pačiais metais vykusių Ukrainos prezidento rinkimų antrame ture aiškia persvara nugalėjęs buvusį šalies prezidentą Petro Porošenko.

Praėjus beveik dvejiem su puse metų nuo šio lietuvių žurnalistų žygio „Vienybės kelias’19“, visas pasaulis yra sukrėstas Ukrainą užklupusio karo ir Rusijos agresoriaus sukeltų sugriovimų ir žudynių šioje šalyje.

Esame tvirtai įsitikinę, kad Ukraina apgins savo laisvę ir valstybę, visi geros valios žmonės ir tautos padeda ir padės šiai šaliai apginti laisvę ir suverenitetą. Broliškai Ukrainos tautai ir jos didvyriškiems gynėjams skiriamas šis fotoreportažas iš žygio „Vienybės kelias’19“.

2022 m. vasario 28 d.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt