Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pokyčiai. Prieš penkerius metus šis vandens telkinys labiau priminė nediduką ežerą, o jo pakrantėje linguojantis nendrių ruožas buvo toks siauras, kad kairiškiai galėdavo ateiti pasisemti vandens. (Autorės nuotr.)
Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt
Kairių „Kruojos“ sodininkų bendrijos gyventojai skundžiasi pelke virstančia Kairių ežero dalimi, vadinama „apendicitu“. Kai kurie įtaria, kad žaliuojantys ir vešintys telkinio krantai slepia ne tik paukščių lizdus, bet ir vamzdžius, kuriais į vandenį keliauja gyventojų tualetų turinys.
Pastebėjo įdomų reiškinį
Audas ir Rima Pintuliai gyventi šalia „apendicito“ atsikraustė prieš penkerius metus. Tiesa, anuomet šis vandens telkinys labiau priminė nediduką ežerą, o jo pakrantėje linguojantis nendrių ruožas buvo toks siauras, kad pora galėdavo pasisemti vandens. „Net gulbės į mūsų kiemą ateidavo. Dabar jos nebepralenda – tiek prižėlė“, – sako R. Pintulienė ir priduria, kad nendrės jau braunasi ir į nuosavą sklypą.
Pelke virstantis vandens telkinys kadaise buvo tas pats Kairių ežeras. „Čia netoliese stovėjo kareivinės. Kareiviams pabodo į jas aplink ežerą važinėti – išsipylė keliuką. Taip atsirado šita pelkė. Ji per „triūbą“ sujungta su Kairių ežeru, todėl ir vadinama „apendicitu“, – pasakoja A. Pintulis.
Kairiškis Šiaulių rajono tarybos narys Vaclovas Motiejūnas pateikia šiek tiek kitokią įvykių versiją. Pasak jo, vandens telkinys prieš maždaug 30 metų buvo užtvenktas, siekiant apsaugoti Kairių ežerą nuo taršos – naftos produktų, upeliais ir šaltiniais atitekančių iš aerodromo.
Šalia „apendicito“ gyvenantiems kairiškiams neramu ne tik dėl pelkėjančio vandens telkinio. A. Pintulis sako pastebėjęs įdomų reiškinį: „Žiemą didžioji dalis pelkės būna užšalusi, o kampe telkšo bala. Matyt, kažkas leidžia nuotekas, nes išmatos, šlapimas turi sūrumo – vanduo ne taip greitai užšąla. Bet krantai tiek apžėlę, kad nematau, kas ten vyksta. Eiti tikrinti irgi negaliu – ne mano teritorija.“
itarimai.JPG
Savivaldybė siekia pusiausvyros tarp žmogaus ir gamtos
Praėjusiais metais Kairiuose pradėtas vykdyti projektas „Makrofitų biomasės šalinimas Kairių ežere ir priekrantėse“. „Kruojos“ sodų bendrijos gyventojai sako, kad makrofitai (vandens augalai) „apendicite“ buvo šalinami tik vieną kartą – šių metų birželį – ir tik prie kareivių supilto kelio. O su jų gyvenamaisiais namais besiribojantis krantas liko koks buvęs. Liko ir sudžiūvusios pašalintų nendrių krūvos – jų niekas neišvežė.
Žmonės piktinasi: nejaugi tokiais tempais ir taip atsainiai vykdomas projektas?
„Kruojos“ SB pirmininkė Vida Tomkevičienė apie projektą papasakoti negali – siūlo kreiptis į savivaldybę. „Kiek žinau, projektas vykdomas. Aišku, kad turi tvarkyti, nes tai yra vandens telkinys, susijęs su ežeru. Jeigu visiškai apaugs, tai kas ten bus – smarvė viena!“ – baisisi pirmininkė.
Šiaulių rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Saulius Darginavičius patvirtina – projektas vyksta, tačiau pataria gyventojams nesitikėti, jog „apendicitas“ taps skaidriu vandens telkiniu. „Meldų išpjovimas daro gamtai neigiamą poveikį. Mes nenorime, kad tai būtų melioracijos prūdas. Mes norime pasiekti pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos“, – sako vedėjas.
Jis taip pat pastebi, kad nušienauti vandens augalai sukrauti laikinai – šiuo metu mašinos negali jų išvežti, mat šalimais yra užsėti pasėlių plotai.
ep-03.jpg
Seniūno prielaida: pamatys, kad artėjame, nustos leisti nuotekas
Kaip nurodyta Šiaulių rajono savivaldybės puslapyje, projektas „Makrofitų biomasės šalinimas Kairių ežere ir priekrantėse“ prasidėjo 2018 m. rudenį ir tęsis penkerius metus iki 2023 m. rugpjūčio pabaigos. Siekiant pagerinti ežero vandens kokybę ir saugoti jį nuo užžėlimo, makrofitai bus šalinami 9,9 ha plote du kartus per metus: pirmą kartą – iki birželio 15 d., antrą kartą – iki lapkričio 1 d. Projekto vertė – beveik 127 675,80 Eur. Iš jų 118 100,11 Eur yra ES lėšos.
Kairių seniūnas Artūras Šulčius aiškina, kad akivaizdžių pokyčių gyventojams teks palaukti – ne veltui projektas tęstinis.
„Nendrės yra suaugusios į kupstus, į saleles, todėl pjovimo aparatas negali priplaukti ir jų išpjauti. Rangovai paaiškino, kad kol kas su aparatu pjauna tiek, kiek išeina, o kai bangomūša iki kito pjovimo kažkiek paskalaus šaknis, bus galima pjauti giliau. Taip pamažu, kiek įmanoma maksimaliai priartėsime prie krantų. Aišku, kažkokia nendrių juosta vis tiek liks, idealiai išvalyti nepavyks – nebent gautume papildomų lėšų. Be to, yra kita žmonių dalis, kurie, išgirdę apie projektą, net surengė piketą dėl paukščių genocido. Šaukė, rėkė, kad naikiname jų gyvenamąsias vietas, bet noriu pabrėžti: projektas buvo derintas su tuos dalykus išmanančiais specialistais“, – sako seniūnas.
A. Šulčiui taip pat žinoma problema dėl nelegalių nuotekų.
„Mes būtume norėję šienauti visą ežero perimetrą, bet lėšos buvo skirtos tik 9,9 ha ploto. Teko rinktis prasčiausias ir labiausiai matomas vietas. Būtent mano iniciatyva buvo pamėginta šienauti tą sopulį, tą „apendicitą“. Į jį dar sovietiniais laikais buvo išvesti vamzdynai, o vėliau žmonės, apsigyvenę soduose, ėmė tais vamzdynais naudotis, nes kanalizacijos neturi. Tikiuosi, kad kai jie pamatys, jog mes kapstome, valome, šienaujame ir artėjame prie kranto, nustos leisti nuotekas. Tai būtų didelis pliusas ežero ekosistemai. Nes patikėkite: tegul gyventojai džiaugiasi, kad kai birželio pradžioje šienavome „apendicitą“, vėjas buvo labai stiprus ir pūtė į ežero pusę. Aš stovėjau ant to supilto kalnelio ir kvapas buvo – padėk Dieve“, – nosį raukia A. Šulčius.
Užsidegė upelis
Nuotekos – ne vienintelė „apendicito“ ir Kairių ežero problema. Į vandens telkinį įteka Dubijos upelis, kuris prieš maždaug dvidešimt metų... užsidegė.
„Upelis atiteka nuo Šiaulių, nuo Aviacijos bazės. Gyventojai yra pasakoję, kad jis buvo tiek užterštas aviaciniu kuru, kad kai kažkoks žmogus, eidamas pro šalį, numetė nuorūką, upelis užsiliepsnojo sulig medžių viršūnėmis. Liepsna matėsi net nuo Šiaulių“, – sako seniūnas.
Situacija pagerėjo, įrengus Šiaulių laisvąją ekonominę zoną. Tuomet buvo pastatyti filtrai – upelio vandens kokybė pagerėjo, dingo nemalonus kvapas. „Filtrai, šienavimas, pati gamta, kuri sugeba atsinaujinti, – visa tai gerina Kairių ežero ekosistemą. O jeigu dar prie „apendicito“ gyvenantys žmonės išsigąs ir liausis leidę nuotekas, bus didžiulis žingsnis į priekį“, – sako seniūnas.
Primename, kad gyventojai apie nelegalias nuotekas gali anonimiškai pranešti Aplinkos apsaugos departamentui arba telefonu 112.